Atžagareiviškai nuskambės, bet juodos-baltos nuotraukos, juodas-baltas vaizdas televizoriaus ekrane palikdavo laisvę spalvinei vaizduotei, o va kai tau pasiūlo – ir nekvestionuodamas priimi kaip tikrą, t.y. tą, kurią išties matytų akys, žvelgdamos į realų daiktą, o ne mato stebėdamos jo atvaizdą.
Gal klystu, bet dar liūdniau, kai tenka žodžiais nusakyti spalvą. Ne, ne kai bendrąją tenka įvardint, pvz., raudona, o konkrečiąją, kai nori būt kuo tikslesnis; ko griebies? – gretinimo: panaši kaip vyšnių – vyšninė, kaip raudonųjų burokėlių – burokinė ir pan. Bet juk vyšnios tavo užmerktose akyse gal visai kitokio raudonumo nei to, kuris kad ir šį tinklaraščio įrašo skaito. Paskutinis skaitytas, man regis, absoliučiai tikslus spalvos įvardijimas:
Žydėjo geltonos, labai riebios (iš tik užvežtų durpių pasipylusios) garstyčios.Kitame puslapy dar pridurta refleksija: „Geltonoji beprotybės spalva. Ją kartais gelbsti iš dugno atsrūvanti žalia...“
Tokia geltona, kuri pilna žalios... (Sigitas Geda, 2000, liepos 8; Adolėlio kalendoriai, 2003, p. 544)
P.S. Taip kiaulidės vadinamos dar nebuvau girdėjęs – kvapą generuojanti institucija (Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka šeštadienį Lietuvos radijo laidoj „Sveikata“; esą jie dabar jau galės ištirt, ar kvapas kenkia žmonėms, ar ne).
Siaip, zinoma, esi teisus - tai ka nufotografuoji nebutinai atitinka tikrove. As butent tam ir parinkau citatas savo blog'e.
AtsakytiPanaikintiO Tavo nuotrauka is tiesu nera nufotografuota optimaliai - ji siek tiek pereksponuota. Joje tera apytiksliai 0.05% visiskai juodu pikseliu ir mazdaug 7% visiskai baltu. Norint gerai atkurti spalvas (priimant, kad visi mato mazdaug ta pacia spalva kai ziuri) greiciausiai reiktu, kad nuotrauka butu gerai eksponuota. Cia siaip is savo patirties kalbu, ne del to kad zinociau tiksliai. Spalvu atkurimas visada buvo problema, nes jos priklauso nuo daugelio faktoriu (dienos laiko, objekto padeties ir orientacijos sviesos saltinio atzvilgiu, objekto pavirsiaus lygumo it t.t.) labai daug knygu ta tema prirasyta.
Sutinku, kad juodai baltos nuotraukos siulo didesne laisve ziurovui, bet kaip fotografas fotografui pabedavosiu, kad gerai nufotkinti juodai balta nuotrauka siame spalvotame pasaulyje, yra gana sunku.
Oi, Mindaugai, neturiu jokių pretenzijų į tikrus fotografus. Nustatau: auto, ir paspaudalioju, o šiuo atveju tiesiog atsirado proga pakalbėt apie skirtumus, nes atminty labai gerai užsifiksavo puodelio ir uogų spalvinis santykis.
AtsakytiPanaikintiVirgi, nezinau, gal nepatikesi, bet as fotografuoju labai panasiai :) tik kartais parenku ekspozicija ir diafragma rankiniu budu. Net pvz. sita nuotrauka fotografuota automatiniame rezime. Veliau photoshop'e tik patamsinta.
AtsakytiPanaikintiNorejau ideti sia nuoroda
AtsakytiPanaikintiŽiūrint į nuotrauką, prie kurios nuvedė Paties nuoroda, išties gali pradėt galvot apie saules ir didžiuosius sprogimus:) Vis tas šviesos žaismas! Beje, lietuvių kalbon yra išversta tikrai talentingo fotografo Jano Bułhako Šviesos estetika (o dėl angliško vertimo, esą išėjusio 1937-ais, tik tiek ir težinau; mėginau ieškot kokios tikslesnės bibliografinės nuorodos, bet nesėkmingai).
AtsakytiPanaikintiDekui, Virgi, uz Jano Bulhako uzrodyma. Randu nemazai jo fotografiju internete, jos tikrai idomios. Bet knygos angliskai nerandu. Reiks pasidomet ar imanoma isigyt lietuviskai :)
AtsakytiPanaikintiKas del sviesos zaismo, tai man jis visuomet idomus, is tiesu, man tai pati idomiausia fotografijos dalis.