eatsimenu, kada paskutinįsyk poezijos knygos recenzijoj skaičiau ir apie formą – prasmės, kontekstai etc. Na, nebent tokia poezija, kokia Tomo S. Butkaus Generuotos kalbos mutacijoj (2003) ar Beno Januševičiaus 0+6 (2006), – tada nėr kur dėtis, tenka.
Kolegė paprašė paskolint šių metų Poezijos pavasarį (dėl Pranckietytės). Važiuodamas darban dar pavarčiau. Reginos Katinaitės-Lumpickienės publikacija: visi tekstai – žodis = eilutė. Pvz.:
(Pavienius žodžius yra pateisinęs nebent Jonas Mekas, bet – toli gražu ne visais atvejais.)
atitipenaKokia prasmė taip „pagerbt“ kiekvieną žodį? Ką tai duoda? (Sovietmečiu, kai buvo honoraras mokamas už eilučių skaičių, – galėjai suprast: žmogus nori daugiau gaut; o dabar juk nieko nemokama, bent jau už publikacijas PP.) Kas būtų prarasta, jei tekstas įgautų kad ir tokią formą:
keistų
pavidalų
šešėliai
sapno
linijų
žvirgždu
mazgoji
ilgesio
paraudusias
akis
tai tiktai
sapnas
sakai
nurimk
neišsipildys
niekada
neišsipildė (p. 98–99)
atitipena keistų pavidalų šešėliaiManau, nieko neprarasta. Ergo, rašančioji apie formą negalvoja: apie viską pavieniais žodžiais, ir tiek?
sapno linijų žvirgždu
mazgoji ilgesio paraudusias akis
tai tiktai sapnas
sakai nurimk
neišsipildys niekada
neišsipildė
(Pavienius žodžius yra pateisinęs nebent Jonas Mekas, bet – toli gražu ne visais atvejais.)
Cha, turiu įtarimą dėl tų vieno žodžio eilučių: tai dėl deklamavimo su pauzėmis! Turbūt poetas norėjo, kad jo poeziją skaitytų madingas aktorius su teatralinėmis pauzėmis tarpo žodžių! Tai skamba kvailai, kaip peraugę darželinukai, bet labai meniškai :)
AtsakytiPanaikintiBet čia tik mano nemokyto nuomonė :)
Taip rašant ar skaitant, kiekvienas žodis turėtų būt „bomba“, o jei ne – domino, kur sujungta, na, tarkim, trys ir tuščias.
AtsakytiPanaikintiTiksliau, norėtųsi, kad būtų bomba. O gaunasi domino. Kaip valdžia pakelia argumentų veiksmingumą? Pakeltu tonu. O kaip poetui įdėti papildomos prasmės į tekstą? Iš žodžių domino sukrauti :) Nėries eilėraščiams nereikėjo domino ne dėl to, kad tai atsibodusi klasika, o todėl, kad tai eilės, kurios skamba. O ką gali pasiūlyti tūlas eilėraščių gamintojas? Kažką naujesnio, įdomesnio ar šokiruojančio - nes taip, kaip kalba skamba pas Nerį - talento reikia neeilinio.
AtsakytiPanaikintiTai ir dėsto domino.
Šiaip jau nieko blogo tokie dalykai - dešimtoje klasėje, tarkim... :)
Deja, ir dešimtoj nieko gero (nes nieko blogo ≠ nieko gero).
AtsakytiPanaikintiO juk bėda pas mus su poetais. Lietuvis gali padaryti - pastatyti namą, suremontuoti mašiną, nužudyti priešą ar apvogti tautietį, bet su idėjomis mes ne draugai.
AtsakytiPanaikintiPoetui reiki arba emocijos, arba idėjos - na, apie emocijas irgi tą patį kaip apie idėjas...
Ką dainuojam? Juk net turtingos pop gamyklos neturi net masinės gamybos tekstų - vien visiška agitbrigada...
Proto lietuviams užtenka, ryžto užtenka, jausmų tai net per daug - bet į eiles nieko nepakliūna.
Na, kad jaunimas skaitytų poetus nelaukiu, betgi dainuoti nėra ką!
Rusų beveik magiški tekstai, o lietuvių...
Vat ir domino mūsuose tinka už eilėraštį...
Na, dėl dainų žinau l. šaunią išimtį – Domantą Razauską, kurio ir tekstai, ir muzika geri.
AtsakytiPanaikintiPats pasakėt - išimtis! :)
AtsakytiPanaikintiBeje, formą kas tobulina? Prastų prekių pardavėjai ;)
Gal aš ir neteisus lygindamas kinietiškos kilmės prekių vokiškose pakuotėse pardavėjus su poetais, eksperimentuojančias eilių forma (tarp kitko, tai ta eilių forma yra kuo tikriausia eilė) - bet taip yra aiškiau.
Žinau, kas kaltas dėl tokio poezijos egzistavimo - darželių auklėtojos! Net nupurto, kai jos vaikus mokina choru deklamuot - „e-glu-tė-ska-ro-ta-eglu-tė-ža-lia“... Nuo jaunų dienų slebizavojęs eilėraščius - ką gali sukurti?! :D
Manau, kad taip lygindamas vis dėlto stipriai suprimityvinat problemą. Eilėraštis turi ir vidinę formą – struktūrą, kurią lemia pirmiausia ritmas (kaip kad akmuo nelygu akmeniui: vienas – kalkakmenis, kitas – granitas). Nebenoriu lįst gilyn:)
AtsakytiPanaikintiseniai klausėtės RUSSKOJE RADIO?
AtsakytiPanaikintiGedos rinkinys „Žalio gintaro vėriniai“ beveik visas toks, ir tekstai vos ne proziniai (žanras – eilių romanas):
AtsakytiPanaikintičia
guli
apkrikštyti
lietuviai
pralaimėję
pirmąjį
mūšį
prie Vorsklos
o
po to
jie
pralaimėjo
dar
tūkstantį
kartų
pas
dievą
Kas galima Jupiteriams (Mekui, Gedai), negalima kitiems?
Anonimui: seniai seniai, gal kai taksi paskutinįkart važiavau:)
AtsakytiPanaikintiIngai: visiems galima, tik ne visiems vienodai gerai išeina. Gedos Žalio gintaro vėrinių atveju – irgi galima būtų suabejot klausiant: o ką tai prideda? Na taip, pateisina pavadinimo žodį vėriniai; o dar?