Karvỹs (lenk. Korwie) – kaimas Vilniaus rajone, nors ir miesteliu galima vadint (važiuojant iš Vilniaus Ukmergės kryptim, ties Maišiagala į dešinę reikia pasukt 4 km). Yra Šv. Juozapo bažnyčia (mišios sekmadieniais dviem kalbom), lenkiška pagrindinė mokykla, lietuviškas Buivydiškių pagrindinės mokyklos skyrius. (Daugiau apie Karvį žr. Mirosławo Gajewskio straipsnyje. Autoriaus manymu, „historycy-Litwini na ogół mało się interesowali i interesują dziejami ‘polskich rejonów’. Ziemia Wileńska ma imponującą przeszłość, która, mam nadzieję, w przyszłości zostanie dokładnie zbadana.“ Taip, yra tiesos; užuot domėjusis, dažniausiai nuslystama politikon. Karvio bažnyčios ir dvaro vaizdų yra čia.)
Sekmadienį teko per jį važiuot. Ir, kas be ko, akys užkliuvo už sovietmečiu pagal standartinį projektą statytos parduotuvės (kaip supratau, jau nebeveikiančios). Piešiniai man pasirodė vykę, net su ironija. Ir fasadas pagražintas, o abi šoninės sienos visai spalvotos (dešinė – „Kitoks Karvys“, kairė – „Inne Korwie“).
Sekmadienį teko per jį važiuot. Ir, kas be ko, akys užkliuvo už sovietmečiu pagal standartinį projektą statytos parduotuvės (kaip supratau, jau nebeveikiančios). Piešiniai man pasirodė vykę, net su ironija. Ir fasadas pagražintas, o abi šoninės sienos visai spalvotos (dešinė – „Kitoks Karvys“, kairė – „Inne Korwie“).
P.S. Vietovardžio kilmė hidroniminė, pagal šalia esančio ežero vardą, o tas, pasak padavimų, Karviu buvęs pavadintas štai dėl ko: esą vieną sekmadienį pamaldieji žmonės išėję bažnyčion, o netikėliai likę namie; vienuos namuos pasuoly augusi nendrė, kurios niekaip nebuvę galima išveisti; likusi namie nepamaldi dukra sumaniusi per mišias patvarkyt namus, tvarkydama užkliuvusi už tos nendrės, supykusi ir ją su šaknim išrovusi; toj vietoj ištryškusi tokia stipri vandens srovė, kad paskandinusi visą kaimą – išlikusi tik viena karvė, todėl taip ir pavadinę – Karviu.
Įspūdingi piešiniai. Ir vėliavos abi sykiu taikiai sugyvena
AtsakytiPanaikinti