(211) Susieji – ir [tiek], vii

Skaitinėjau vakar vakare kun. Juozo Ambraziejaus (1855–1915) 1905 metais pradėtą leist Lietuvos bitininką, 1906-ais pusmetį ėjusį dvigubu pavadinimu – Šviesa (Lietuvos bitininkas), o vėliau – tik kaip Šviesa (1906–1908, nors prie bičių nuolat grįžtama). Spaudą grąžinus, pirmas pradėjo eit Petrapily Lietuvių laikraštis, po jo – Vilniaus žinios; Lietuvos bitininkas – trečias. Regis, vienas Ambraziejus, bent jau pradžioj, visus reikiamus tekstus ir surašydavo.
Pirmam 1906-ų numery, straipsny „Tėvynės meilė“, cituojamas Silvio Pellico (pirmąkart šį asmenvardį lietuviškam tekste sutikau; Ambraziejus mokėjo itališkai? nors galėjo ir prancūziškai skaityt, nes l. daug buvo ton kalbon jo knygų išversta):

Pagarsėjęs italų rašėjas Silvio Pelliko, kurs pats ypatiškai labai daug iškentėjo dėl tėvynės, savo knygoje «Apie žmonių pareigas» [Dei doveri degli uomini, 1834] štai ką rašo apie tėvynės meilę:
«Cinikas, kurs prieš kiekvieną aukštą jausmą stato savo protavimus, paprastai tėvynės meilę stato žemiaus už žmonijos meilę, sakydamas, buk tėvynės meilė esanti priešinga meilei artymo. – «Mano tėvynė – sako jis: – yra visas pasaulis. Tasai kampelis, kuriame aš gimiau ir augau, neturi jokios tiesos reikalauti, kad aš daugiau mylėčiau jį, negu kitas šalis, nes tas kampelis nėra geresnis ir vertesnis už kitas šalis, kur teip-pat yra gerai, arba net dar geriaus. Tėvynės meilė yra tai baisus egoizmas (savymeilė), bendras tūlam žmonių rateliui, kurie, neapkęsdami kitų tautų, norėtų turėti kuo teisinties».
Netikėkite tiems nevertiems protavimams. [Etc.] (p. 14; paryškinta cituojant)

Perskaičius šį pasažą, iškart prieš akis iškilo užrašas, manau, dar tebesantis ant požeminį garažą šalia Žirmūnų „Iki“ (buv. „Minsko“) juosiančios sienelės:

Susisiejo, ir tiek.

P.S. Ambraziejaus 1906-ais išėjęs Trumpas Rymo katalikų katekizmas – vienintelis lietuviškas spaudinys, įrašytas į Index librorum prohibitorum (bet tai jau kita istorija).