(113) Tarp kitko: apie meną ir jo suvokimą

Meninga ši savaitė buvo. Penktadienį pasižiūrėjau Šv. Jono gatvės galerijoj, ką dailininkai išskaitė iš Donelaičio (užfiksuosiu vėliau), o šįkart apie tai, kas pasiekė neieškant.

Авдей Тер-Оганьян,
iš projekto
Радикальный абстракционизм,
2004

1

Praeitą trečiadienį (09-29) per Svobodą Vladimiras Kara-Murza visą valandą kamantinėjo pašnekovus (menotyrininką Andrejų Jerofejevą ir Šiuolaikinio meno valstybinio centro direktorių Michailą Mindliną) apie konfliktą, kilusį dėl Avdejaus Ter-Oganiano darbų. Esą jų neleidžiama išvežt į Paryžių, Luvre vyksiančią apžvalginę parodą Le contrepoint Russe.
Viskas ten labai miglota, bet kaip rimčiausias dalykas pateikiama Rusijos Federacijos kultūros viceministro Andrejaus Busygino nuomonė:

Данные произведения автора Авдея Тер-Оганяна из серии «Радикальный абстракционизм» представляют собой абстрактные изображения – полотна [...] с подписями, которые могут быть восприняты как призывы, направленные на насильственное изменение основ конституционного строя, возбуждение национальной и религиозной розни. (cit iš čia)

Ter-Oganiano darbas iš čia (ten yra ir daugiau jo darbų); rašo jis ir savo tinklaraštį. Paskaitinėjau, įdomu.

Судом установлено, что граф Лев Толстой является русским экстремистом

Būtent prieš tokio pobūdžio absurdus ir nukreiptas Ter-Oganiano šis darbų ciklas. Politiškai angažuotas postsocartas.

Gil Vicente,
„Auto-retrato matando George Bush“,
2005

2

Ketvirtadienį (09-30) per „Panoramą“ išgirdau apie Gilą Vicentę. São Paule vykstančioj parodoj eksponuojama serija jo paveikslų, kuriuose tas pats personažas nusitaikęs pistoletu į George’ą W. Buchą, Mahmudą Ahmadinedžadą, Arielį Šaroną, popiežių Benediktą XVI, Anglijos karalienę Elžbietą II ir kt. Pasak dailininko, taip jis norėjęs pareikšt protestą prieš šiuos pasaulio politikos lyderius. Nupaišęs jaučiasi l. gerai, lyg būtų apsivalęs. Neišsiaiškinau tiksliai kurios, bet kai kurios organizacijos reikalavo nerodyt šitų Vicentės paveikslų, nes jie atseit skatina smurtą. Parodos organizatoriai atsisakė paklust reikalavimams.
Ir kaip čia neprisiminsi prieš penketą metų vykusio vietinio skandalo, kai į nacionalinio transliuotojo eterį buvo paleista daina, prasidedanti žodžiais: „Nušoviau Brazauską, aš įvykdžiau tai, ką sumaniau“. Padariniai: abu „Akiračių“ laidos žurnalistai atleisti iš darbo, o AMB oficialiai atsiprašyta. (Apie įvykį plačiau žr., pvz., čia.)
Dėl juoko: tokiais atvejais man vis prisimena vaizdas iš filmo: herojus apnuogina krūtinę ir iškilmingai išrėkia: „Стреляй, гад, всех не перестреляешь!“ (Blogis yra neįveikiama pasaulio dalis. Pasak Byrono?)
Gilo Vicentės piešinys iš čia (ten yra ir kiti kontroversijas sukėlę paveikslai).

3

Menas arba nemenas yra ne tai, ką sukuria dailininkas, poetas etc., o tai, ką mes suvokiame žiūrėdami ar skaitydami. Ir juokingiausia ar liūdniausia, kai kas nors mėgina aiškinti, kad jis, menas ar nemenas, gali būti suvoktas „teisingai“ ar „neteisingai“.
Norėdami (o gal ir ne) „išgarsėti“, menininkai privalo palikt perskaitomą „nulinį (aestetinį) suvokimo lygmenį“: raidėm užrašytą citatą iš kokio nors įstatymo, nupaišyt šaunamąjį ginklą prie smilkinio ar skulptūrą sukurt iš vamzdžio, kuris tinka ir kanalizacijai. Menas prasideda žingsniu giliau/toliau. Turiu galvoj tą patį kūrinį (Avdejaus Ter-Oganiano, Gilo Vicentės, Vlado Urbanavičiaus).

P.S. Vis stovi prieš akis Robertas Antinis jaunesnysis (tėvą, R.A. be nieko, vis atsimenu ir jo Biržuos stovintį Laisvės paminklą, tad tą jr. prie sūnaus esu linkęs pridurt), per parodos ŠMC „Lietuvos dailė, 2000–2010: dešimt metų“ (po galais, kam tas prieduras, ką, mes iki 10 suskaičiuot nemokam?!) atidarymą ranka rodantis ne į eksponuojamus kūriniais, o į jų atėjusius pasižiūrėt pirmuosius lankytojus: mes tik ženklus kuriame, o jie atpažįsta ir suvokia, ką mes norėjom pasakyt (norima išgirsta frazė).
 P.P.S. Jau išėjo antroji Antinio knyga Į. Kol kas Vilniaus knygynuos niekur nemačiau. Tikriausiai prastai žiūrėjau. Pirmoji – Ir – bent man, buvo bene kūrybiškiausia lietuviška knyga. Jau tikriausiai nebeteks dalyvaut LLTI kūrybiškiausių knygų tuzino rinkimuose, bet: jei iki tol papuls į rankas naujaknygė, bent kitiems galėsiu pasiūlyt paskaityt/pasižiūrėt (iš publikacijų Nemune turiu susidaręs išankstinę nuomonę).