(129) Teksto degustacija

Per pirmąjį Kritikų klubo susirinkimą (2010-10-05) ar nugirdau, ar pačiam atėjo mintis (tikrai nebeatsimenu; gal išplaukė iš Giedros Radvilavičiūtės teiginio, esą restoranai save gerbia ir valgiaraštin neįtraukia visokių hamburgerių?) apie tekstų degustacijas.
Išties nebūtina perskaityt visą knygą (išgert trilitrį), kad suprastum, kokios kokybės tekstas (sintetiniu sirupu skiestas vanduo ar sultys). Maždaug puslapio (gurkšnio) gana.
Degustuojant originalius tekstus, dažniausiai kyla problemų: ką nors jau esi skaitęs to autoriaus anksčiau, nuomonę turi išankstinę susidaręs. Va jei pirmoji knyga ar kokia publikacija periodikoj – galima išmėgint: paragauji ir sprendi remdamasis savo estetiniu skoniu, jei juo pasitiki.
Su verstais tekstais panašiai: jei esi skaitęs to ar kito vertėjo darbą, nuomonę jau turi, o va jei pirmąkart su asmenvardžiu susiduri – tikrai noris bent paragauti.
Tokį vertimų degustacijos malonumą patyriau visai neseniai. Pagalvojau: gal ir dar kas nors, negaunantis Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos naujienlaiškių, susigundys?

Vertėjų sąjunga spalio mėnesį trečiąsyk siūlė tiems, kurie dar nėra išvertę nė vienos grožinės knygos, dalyvaut meninio vertimo konkurse „Noriu versti“.
Pasiūlyta po grožinio teksto gabaliuką 22 kalbom. Jėgas išmėgino per 200 svajojančių tapt vertėjais/vertėjomis. Dabar vertimų mėginiai (kartu su originaliu tekstu) pateikti Vertėjų sąjungos interneto svetainėj, galima degustuot, vertint; net pasiūlyti vertinimo kriterijai.
Beje, kokiom kalbom parašyti tekstai buvo dažniausiai renkamiesi, irgi daug ką pasako – apie kultūrinius prioritetus.

• 93 pasirinko verst iš anglų,
• 37 – iš rusų,
• 17 – iš vokiečių,
• 15 – iš prancūzų,
• 13 – iš italų,
• 10 – iš turkų,
• 9 – iš lenkų,
• 5 – iš švedų,
• 5 – iš suomių,
• 5 – iš latvių,
• 4 – iš norvegų,
• 4 – iš japonų,
• 3 – iš islandų,
• 3 – iš graikų,
• 2 – iš olandų (nyderlandų),
• 2 – iš lotynų,
• 2 – iš kinų,
• 2 – iš estų,
• 2 – iš danų,
• 2 – iš baltarusių,
• 1 – iš slovėnų;
• siūlytas tekstas korėjiečių kalba nesudomino nė vieno.

Kas nustebino? Tiek daug norinčių verst iš turkų kalbos; vien to, kad Orhanas Pamukas tikrai geras rašytojas, tikrai negana norint nepaaiškint šitą reiškinį.
Kas nuliūdino? Kad tik du žmonės pasirinko estišką tekstą; ką čia ir bepridursi – penkiskart menkiau jaunoji karta domisi estais negu turkais.
Gaila, kad per mažai buvo pasiūlyta verst iš Rytų ir Vidurio Europos kalbų (pvz., kodėl slovėnų yra, o čekų – ne; gudų yra, o ukrainų – ne?).
Paskaitinėjau. Tikrai įdomu, ypač jei originalo kalbą moki.
Šituos vertimus vertins ir patyrę vertėjai. Jų išvados ir geriausiųjų vertimų autoriai bus paskelbti apie lapkričio 12-ą.