Vytautas Montvila 1941-ais eilėrašty „Leninui“ rašė (o gal tuo ir tikėjo?):
Ateina genijai
ir vėl išnyksta.
Atėjo
Leninas
visiem laikam.
(Raštai, t. 1, 1982, p. 171)
Atėjus/prasidėjus Sovietų Sąjungoj perestrojkai, o Lietuvoj – Atgimimui (1987–1994), Romas Raila eilėrašty „Mąstytojas“ patikslino, artėdamas prie teisybės:
Ateina genijai.
Priverda košės.
Ir vėl išnyksta.
— — — — — —
Kabina košę žmonės,
keikias, spjaudos ir
laukia naujų genijų.
(Rašyk. Kažką daryk su šia padange!, 2014, p. 107)
Oi
ilgai ilgai laukiau Romo Railos naujų eilėraščių rinkinio; išėjo 2014-ais ne kitas rinkinys, o rinktinė; išėjo 2014-ais, bet va skaitau tik 2015-ų balandį.
Iškart asociatyviai suskambėjo: „Ateina genijai ir vėl išeina, - kukliai padeklamavo Bakneris, - atėjo Bakneris VISIEMS laikams!“, in: Ričardas Gavelis, „Vilniaus džiazas“, Vilnius: Tyto alba, 2007, p. 181.
AtsakytiPanaikintiTaip, tą Montvilos posmą atmintinai mokėjo ir Bakneris :)
PanaikintiKad jau pasitaikė teminė proga...
AtsakytiPanaikintiMan seniai kirba dvi Salomėjos Nėries panašaus „tikėjimo“ eilutės:
Lietuva – skambės tautų brolijoj
TSRS skambiausioji styga.
Kaip jas reikia suprasti – kad Lietuva, SN manymu, bus skambiausoji TSRS styga? Skambesnė už kitas ir pačią Rusiją? Nuo pat tarybinės vaikystės kaba šitas klausimas.
Dar kartą perskaičiau visą eilėraštį. Na, originalo tas eilutes tik taip tegalima suvokt: skambesnė už visas kitas.
PanaikintiPagalvojau: o kaip buvo išversta į rusų kalbą? 1948-ais Maskvoj išleistoj vertimų Rinktinėj:
Влившись в СССР – народов море,
Зазвени, как новая струна,
В их могучем и согласном хоре,
Светлая Литва, моя страна!
Ką gi, 1940-ais cenzorius nepastebėjo „klaidos“ (naujatikiams juk pasitaiko suklysti); taip ir liko, originalo nieks nebedrįso redaguot, o verčiant pataisyta „klaida“.
Kad jau pasitaikė teminė proga... – pasak Ingos.
AtsakytiPanaikintiNėris Lenino „nemirtingumo“ problemą mėgino spręst pasitelkdama reinkarnacijos idėją:
Leninas nemiršta – niekad, niekad!
Mūs didybė, sąžinė, drąsa!
Stalinas mums Leninu palieka!
Viena partija – viena tiesa!
Dar prajuokino Montvilos vienas palyginimas, vėl apie Leniną. Skamba vos ne kaip pašaipa:
PanaikintiČia mintys Lenino
liepsningai dega,
kaip dega lempos
ekspres-traukiny („Eilėraščio šūvis“).
Mūsų galva, gal ir juokinga, o Montvila, spėčiau, norėjo kuo įspūdingesnį, stipresnį palyginimą išlaužt. Pasiskaitęs buvo (juk dirbo knygyne), tai ir pasitelkė iš vėjininkų mėgto arsenalo (visi auto, moto ir kt. technika).
PanaikintiO iš Radausko eilėrašty prašvilpiančio ekspreso visa istorijėlė susidėstė.