(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-11-18

(684) Tarp kitko: latviška Vasario 16-oji

Vos įėjęs pro vartus (Antakalnio 6) ir pamatęs prie pagrindinio statinio iškeltą Lietuvos vėliavą: oi, taigi šiandien Latvijos nepriklausomybės sukūrimo diena.
Ir prisiminiau moterį, kuri aukščiausiai įvertinta už kovas dėl Latvijos nepriklausomybės,  – Valiją Veščiūnaitę.
Apie ją mėginau šį tą užfiksuot, kai buvau Veidiškių gyventojas. Kadangi esu iš ten išsitrynęs, ir apskritai – visa, kas skelbiama Facebooke, grimzta nugrimzta, nugarma realiatyvion nebūtin, užfiksuoju, kas išlikę wordiniam archyve:
Žmogus, apie kurį būtų tikrai įdomu rast daugiau informacijos (nuotr. iš Justo Paleckio Rygoj leisto Naujo žodžio, 1925, nr. 17, p. 9).

Komentarai
vg—: apie Lačplesio ordiną yra čia.
vg—: aha, po truputį aiškėja:
Apbalvoto vidū ir arī 3 latviešu sievietes, kas LKO izpelnījušās par aktīvu kaujas darbību un izcilu varonību;
viena iš tų trijų – Siguldas kājinieku pulka brīvprātīgā Valija Veščunas.
Čia radau dar vieną Valijos Veščiūnaitės-Jansonės fotografiją.
Sužvejojau ir gyvenimo datas: 1902–1990 (iš čia); kitur – 1903–1989; čia gal tiksliau, nes nurodytos ir kapinės, kuriose palaidota.)
Gyveno Jūrmaloj.
Žydronė Kolevinskienė: Rašė eilėraščius, kurie buvo spausdinti "Naujojoje Vaidilutėje", "Moteryje".
vg—: Lietuviškai ar kas nors vertė? Žydrone, gal žinot, kur galima būtų jos biografiją rast?
Žydronė Kolevinskienė: Rašė lietuviškai (bent jau niekur neradau, kad būtų nurodytas vertėjas). Dėl biografijos – paieškosiu :)
vg—: Viena iš trijų moterų, apdovanotų Latvijos aukščiausiu kariniu ordinu, o aš nieko nežinau, – gėda pasidarė.
Palmira Mikėnaitė: įdomu, ar su kita Veščiūnaite kaip nors susijusi?
vg—: Nebent kai paaiškės, kur tiksliau Aldonos V. šaknys, gal tada ir būtų galima spėt, ar susijusi.
vg—: Šį tą konkretaus jau radau.
Tuo tada viskas ir pasibaigė. O gaila. Dabar jau ir kai kurios nuokraipos (linkai) nebeveiksnios. (Visi vis viską tobulina, ir, deja, tai niekada nesibaigs.) Lapkričio 18-osios proga reiktų rimčiau prisimint. Reiktų.

8 komentarai:

  1. Apie ją yra Vikipedijoje, tik pavardės forma Vaščunas: Valija Vaščunas-Jansone. Buvo advokatė, tautybė nurodoma latvė. Gal jos tik tėvas buvo lietuvis?
    Vyras Vilhelms Jansons, irgi yra Vikipedijoje. Jis vienas iš 189 latvių visuomenės veikėjų, kurie 1944 metais pasirašė memorandumą apie būtinybę atkurti nepriklausomą Latviją. Dokumentas buvo paslėptas kaip tik jų bute Rygoje po grindimis ir atrastas tik 2001 metais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, Paleckis po nuotrauka parašė, kad lietuvaitė; be to, tada, seniai seniai, prieš kokį trejetą metų, buvo l. suintrigavęs Ž.K. komentaras, kad lietuviškai rašiusi eilėraščius; truputį ieškojau, deja, nieko tada neradau.

      Panaikinti
  2. Valija Veščiūnaitė greta Latvijos Prezidento Janio Čakstės: http://www.zudusilatvija.lv/objects/object/30369/
    Žr. 1 komentarą:
    7. Siguldas kājnieku pulka gada svētki, 1922. gada jūlijā Alūksnē. 1. Latgales divīzijas komandieris plkv. K. Berķis; 2. Lāčplēša kara ordeņa kavalieris dižkaravīrs Valija Visčuna; 3.Satversmes Sapulces prezidents J. Čakste;4. Satversmes Sapulces prezidenta adjutants vltn E. Kuplais.
    ir 5 komentarą:
    Pasē - Valerija Valija Veščuns Jansons dz. Veščuns, apbalvošanas rīkojumā - 7. Siguldas kājnieku pulka dižkareive sieviete Vesčunas Valija, ordeņa Nr. 1165. Instrukcija pasu galdiem 01.03.1927. Vēščunas rakstīt Veščuns.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Foto:
    http://www.ligatne.lv/jaunumi/11-novembris-lacplesa-diena4749/:print/

    AtsakytiPanaikinti
  4. http://www.periodika.lv/periodika2-viewer/view/index-dev.html#panel:pp|issue:/p_000_xalv1990n51|article:DIVL340|query:Valija Veščunas Valija Veščunas|issueType:P

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pabaigai:
    https://www.youtube.com/watch?v=R0j0Nd7cbcg
    Nes Valija Veščiūnaitė prie to prisidėjo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Vigmantai.
      Būtų įdomu sužinot, kas jos tėvai. Spėtina, iš žemaitiškosios ar aukštaitiškosios Šiaurės Lietuvos dirbt Rygon atvažiavę; XIX ir XX amžių sąvartoj juk Rygoj labai daug tokių buvo.

      Panaikinti
    2. XIX-XX a. sąvartoje ar tik nebuvo taip, kad miestas, kuriame gyveno DAUGIAUSIA lietuvių, buvo Ryga.
      Pirmiausia, žinoma, dėl garsiojo "kaliošų fabriko": "Į Rygą, į Rygą, / Į kaliošų fabriką".

      Panaikinti