(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-02-11

(587) Der Zeitgeist: 1956

Jonas Grinius straipsny „Vinco Mykolaičio-Putino išsivadavimas“ (Aidai, 1968, nr. 6; jau post mortem, Putinas †1967-06-07) apsvarstydamas poeto gyvenimo kelią išskyrė 1944–1956 metus – esą tai buvęs sausros laikotarpis. Laikotarpis, kai rados eilėraščiai, neverti Putino. Ir tik 1956-ais 10 tūkstančių tiražu išėjo Poezija – rinktinė, kuri skaitytojams priminė, kad Putinas – poetas, o ne tik šūkių rimuotojas (à la: „Ir žinom, kad šviesus mūs amžius reikalauja, / Kad  sielų inžinieriai būtume išties“, 1948 [Poezija, 1956, p. 252]). Taip, paskutinis tos rinktinės trečdalis – tokie soc. realistiniai aputiniški tekstai, bet pirmi du trečdaliai – tikrasis Putinas, nors – nolens volens, vis dėlto 1956, – „pagerintas“: daug kur neliko Dievo, jei vienur kitur liko, virto dievu, Kūrėjas – kūrėju, Rūpintojėlis – rūpintojėliu, Tėvynė – tėvyne ir pan.
Tai, kas užfiksuota žemiau, joks ne atskleidimas ar pan. Putino naujuosiuose Raštuose pateikiami eilėraščių tikrieji variantai, o kas buvo tam tikru laiku keista – atsispindi komentaruose. Tik va viena problemėlė: akivaizdumo stoka, – perskaitęs eilėraštį nepuoli iškart žiūrėt komentarų, juos paskaitinėji jau post dictum. Taigi ėmiau ir užfiksavau keletą pavyzdžių, kas pakito Putino eilėraščiuos imperatyviajai laiko dvasiai „patariant“ (nors datos surašytos pirminės):
Vai eičiau aš, eičiau (1911):
      O žudančio sielvarto dienai atėjus,
      Vien melst Visagalį.  —> Vien smerkt savo dalią.

Tėvynei (1914):
      Man įteikė Viešpats ne kardą, – kanklius, —> Ne kardą aš rankoj laikau, bet kanklius,
      Ir taiką širdis pamylėjo.

Stella Maris (1916):
      Spindulingieji žvaigždynai
      -------------------------
      Plaukė, plaukė per gelmes
      Taip maldingas, taip ramias... —> Taip didingas, taip ramias...

Prisikėlimas (1924):
      Pro mano langą Prisikėlimas [= Velykos] —> Pro mano langą prisikėlimas [= pavasaris]
      Pasaulio viltį didingai skelbia.

Vergas (1924):
      Bet dabar tu nebregėsi Dievo žemės, —> šitos žemės,
      Nė vidurnakčio varpų nebegirdėsi
      ---------------------------------
      Ne, ne gyvis aš į lukštą įsitraukęs,
      Tik naujos būties ir gyvasties kūrėjas,
      Kur erdvu, platu ir laisva, ir didžiaugsminga,
      Tartum Dievo būtum skrendanti dvasia. —> Tartum pats tu būtum skrendanti dvasia.

Neatverkim akių (1928):
      Ir kaip Dievo dvasia bekrašybėj skraidai, —> Ir kaip laimės dvasia bekraštybėj skraidai,
      Visas Dievo pasaulis – tai tavo mintis. —> Visas didis pasaulis – tai tavo mintis.

Pasakos galas (1929):
      Tik klaikūs bedugnių siūbuojantys tiltai –
      --------------------------------------
      Kad Dievo pasaulio švieson nepakiltai. —> Kad laisvę pamilęs švieson nepakiltai.

Pavasario lietus (1932):
      Palaimino Dievas pavasario lietų: —> Mes laiminam dosnų pavasario lietų:
      ----------------------------------
      Palaimino Dievas ir pirmąjį griausmą. —> Mes laiminam lygiai ir pirmąjį griausmą.
      Jo balsan baimingai pasaulis žegnojas, —> viltingai žegnojas

Lietuva (1934):
      Vieniems – tu didvyrių palaiminta žemė,
      Kitiems – tu nykštukų varginga tėvynė,
      O man tu esi kaip smūtkelis prie kelio, —> O man tu kaip motina laukianti kryžkelėj
      Kur laukia keleivio malda ir nakvynė. —> Su meile, paguoda, globa ir nakvyne.
Aišku, šie pavyzdžiai tik šį tą atspindi, bet akivaizdžiai.

2 komentarai:

  1. Labai gaila, kad „Aidai“ dingo iš interneto, kažkodėl.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ogi tikrai, net nepastebėjau. Bet gal atsiras epavelde.lt? Šiaip ten logiškesnė vieta.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)