Nebuvom bičiuliai ar draugai, tiesiog pažįstami. Retkarčiais užsukdavo pakeliui į centrą Institutan – pasišnekėt. Pakeikdavo valdžią, kad per mažai rūpinasi menininkais, „pasiskolindavo“ litą kitą.
Suprantu, kiekvienas esam unikalus, bet kartais mėgindamas nusakyt žmogų imi ir pasitelki kokius kultūriškai žymėtus sandus. T.A.R. – Jesenino brodiaga / Tarkovskio Stalkeris / irgi Antakalny gyvenusiam ir mirusiam Širviui giminingas lyrikas su Morrisono prieskoniu (Come on baby light my fire!).
Literatūroj ir mene 2006-06-16 buvo išspausdintas Širviui dedikuotas Rudoko eilėraštis, kuris man tada pasirodė visai tikras pinigas:
Lauko gėlelės
P. Š.
Kare nebuvau –
Nežinau, ką žinau.
Jau viskas po visko,
Pasaulio žmogau...
Numirsiu kaip žiogas –
Tik žalias žmogelis.
Nė kapo – nė kvapo,
Tik lauko gėlelės...
Prašyčiau išsiduoti (galima ir išduot), kas šiuo įrašu pasidalijo facebooke. Tiesiog smalsu :)
AtsakytiPanaikintiŠį sykį pasidalijo: Kitos knygos.
AtsakytiPanaikintiNors dažniausias pasidalintojas Paties blogo įrašais, jei viską suseku (nors turbūt, kad ne), yra Kmituolis Rimas.
Esu ir aš kažkada tą nuodėmę padaręs.
Oi, Vigmantai, jei jau tai nuodėmė?.. Viskas labai paprasta: tiesiog smalsu, kas užsiima distribucija, nes pats esu pabėgęs iš facebooko, o noris platintojams bent mintyse padėkot. :)
Panaikinti