(454) Užparaštė, lxiii: apie Donelaitį 250-mečio proga

Galima palygint su KD300 logotipu

Igorio Piekuro (1935–2006) sukurta KD monograma
(kn. Kristijono Donelaičio jubiliejiniai metai aplankas)

Norėjau pradėt: keistas dalykas, bet netikslus būtų toks epitetas; tad apsieisiu be jo.
Skaitai prieš amžių rašytą tekstą ir – nepaisant kai kurių kalbos ir rašybos skirtumų – vis dėlto tarsi girdi jo autoriaus balsą, savaimingą jo balsą.
Skaitai prieš pusamžį rašytą tekstą ir – nors pasitelkta lyg ir ta pati bendrinė kalba kaip dabar, ir rašyba beveik ta pati – tiesiog negali priimt jo kaip galimai autentiško; tik kaip bendrinio diskurso veidrodinį atspindį. Pvz., kaip rašyta ir kalbėta 1964-ais (manau, ir iš tiek galima perprast to laiko oficialiojo diskurso pobūdį):

Rugpiūčio 6 d. į Čystyje Prudy gyvenvietę (buv. Tolminkiemį), kur kadaise gyveno, kūrė ir mirė Kristijonas Donelaitis, rinkosi kūrybinė inteligentija, partiniai ir tarybiniai darbuotojai, darbininkai, kolūkiečiai, moksleiviai. Čia turėjo įvykti paminklinio akmens Donelaičiui atidengimas.
Šešioliktą valandą kalvos viršūnę ir šlaitus užpildė minios žmonių. Prie dar uždengto paminklinio akmens atsistoja svečiai iš Lietuvos – LKP CK sekretorius A. Barkauskas [etc.]. Čia atvyko ir TSKP Kaliningrado srities komiteto sekretorius D. Nikitinas [etc.]
Nesterovo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas S. Pisarevas:

Daugiau, kaip 36 metus gyveno ir kūrė šioje vietovėje didysis dainius, kurio kūryba šiandieną keliauja po visas tarybines respublikas, po žemės rutulį, šlovindama žmogaus grožį, jo darbus ir didybę.

[...] Kaliningrado srities kultūros valdybos viršininkas V. Machovas:

[...] Pažangi, kraujo ryšiais susijusi su liaudies gyvenimu Donelaičio kūryba šiandieną pelnytai užima garbingiausią vietą žymiausių tarybinių tautų literatūrinių paminklų tarpe.

Nesterovo gamybinės valdybos partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas V. Gluškovas:

[...] Įžymiosios poemos „Metai“ kūrėjas pasirinko herojumi liaudį. Jis atvirai kalbėjo apie sunkią Lietuvos valstiečių dalią, plakė dvarininkiją, ryškiomis varsomis piešė valstiečių buitį ir darbą, drąsiai gindamas jų žmogiškas ir pilietines teises. Tai poema, kuri skiepijo neapykantą išnaudojimui ir priespaudai, viskam, kas žemina žmogaus orumą ir grožį. [...] Ji padeda mokyti žmones gėrio ir skatina kovai su blogiu, ji stiprina internacionalinius ryšius, taiką ir draugystę. (Kristijono Donelaičio jubiliejiniai metai, 1965, p. 146–148)

Tą popietę kalbėjo ir Kostas Korsakas, aišku, neišvengdamas privalomųjų frazių, bet vad. sovietinio diskurso grynuolių jo tekste praktiškai nėra. Nespėta išmokti? Sąmoningai vengta? Abi priežastys lėmė?
Nežinau, kokia Jūsų reakcija skaitant tokio pobūdžio tekstas; aš tai nesąmoningai imu šypsotis.

P.S. Jei jau apie Donelaitį pradėta kalba: yra interneto svetainės, skirtos Donelaičiui, itališkai ir rusiškai (ypač vertas dėmesio pastarojoj esantis План мероприятий по подготовке и празднованию 300-летия со дня рождения К. Донелайтиса – solidžiai priplanuota). O donelaitis.lt kol kas svajonėse.lt.
P.P.S. Manau, prasminga būtų 2015-ų pradžioj (pavasariop, pavasarį, vasarop) peržvelgt LR Vyriausybės 2013-02-06 priimtą nutarimą nr. 121, t.y. svajones.lt, ir pasižiūrėt, kas įgyvendinta iš pridėtojo priemonių plano. Manau, kad tai būtų tikrasis dab. valstybės požiūrio į kultūrą [nepersonifikuoju: vyriausybės – iš principo, nes kad ir kas būtų valdžioj, požiūris į kultūrą toks pat] adekvačiausias atspindys. (Jei šitas tinklaraštis tuolaik dar gyvuos, prašyčiau primint šitą ketinimą; jei ne – gal kas kitas tai padarys.)