(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-05-14

(457) Tarp kitko: a.a. Tomą Arūną Rudoką prisiminiau

Lygiai prieš metus mirė Tomas Arūnas Rudokas. Vėjo brolis (ir vėjo pamušalas). Paskutinis Antakalnio nepalikęs (čia gimęs ir miręs) romantikas.
Nebuvom bičiuliai ar draugai, tiesiog pažįstami. Retkarčiais užsukdavo pakeliui į centrą Institutan – pasišnekėt. Pakeikdavo valdžią, kad per mažai rūpinasi menininkais, „pasiskolindavo“ litą kitą.
Suprantu, kiekvienas esam unikalus, bet kartais mėgindamas nusakyt žmogų imi ir pasitelki kokius kultūriškai žymėtus sandus. T.A.R. – Jesenino brodiaga / Tarkovskio Stalkeris / irgi Antakalny gyvenusiam ir mirusiam Širviui giminingas lyrikas su Morrisono prieskoniu (Come on baby light my fire!). 
Literatūroj ir mene 2006-06-16 buvo išspausdintas Širviui dedikuotas Rudoko eilėraštis, kuris man tada pasirodė visai tikras pinigas:
Lauko gėlelės

                         P. Š.

Kare nebuvau –
Nežinau, ką žinau.
Jau viskas po visko,
Pasaulio žmogau...

Numirsiu kaip žiogas –
Tik žalias žmogelis.
Nė kapo – nė kvapo,
Tik lauko gėlelės...

3 komentarai:

  1. Prašyčiau išsiduoti (galima ir išduot), kas šiuo įrašu pasidalijo facebooke. Tiesiog smalsu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šį sykį pasidalijo: Kitos knygos.
    Nors dažniausias pasidalintojas Paties blogo įrašais, jei viską suseku (nors turbūt, kad ne), yra Kmituolis Rimas.
    Esu ir aš kažkada tą nuodėmę padaręs.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, Vigmantai, jei jau tai nuodėmė?.. Viskas labai paprasta: tiesiog smalsu, kas užsiima distribucija, nes pats esu pabėgęs iš facebooko, o noris platintojams bent mintyse padėkot. :)

      Panaikinti