B.S., 2005-03-15 |
Relikvijorius: In memoriam Bronys SavukynasNebuvau 2008-05-25 Liškiavos bažnyčioj, negirdėjau. Visur nesuspėsi.
Elektrinėms kanklėms, obojui ir mecosopranui
Tekstas Johanneso Bobrowskio, verstas Bronio Savukyno
Premjera 2008 m. gegužės 25 d. Liškiavos bažnyčioje
Atliko „Subtilusis trio“: Aistė Bružaitė, Tomas Bieliauskas ir Rita Mačiliūnaitė
– Lithuanian intellectual Bronys Savukynas dies at 78, – tokia žinia buvo paskelbta angliškai eurozine.com 2008-ais (†2008-04-20). Jau šešti metai prasidėjo, kaip B.S. – a.a. Tas laikas švilpte švilpia, banaliai, t.y. nuoširdžiai tariant. Nako Relikvijoriaus negirdėjau, negaliu pasiūlyt ir Jums linko to kūrinio link, bet kaip Bronys Savukynas skaito Bobrowskio ir ne tik vertimus – galiu, esu įrašęs.
B.S. priklausė prie tų kultūros žmonių, kuriuos galima būtų įvardinti taip: daug žinantys, bet mažai rašantys (skeptiškai žiūrintys į mažai žinančius, bet daug rašančius). Aišku, B.S. galima įvardint ir kitaip: vertėją, pirmiausia Johanneso Bobrowskio, be to, Czesławo Miłoszo ir kitų, prie kurio vis prilimpa/prilipdomas koks poetas, Sigitas Geda ar Almis Grybauskas; taip jis ir prisistato 2005-03-15 Šv. Kryžiaus namuos pateikdamas savąją poezijos antologiją.
P.S. Poezija yra ritmas, tebūnie – kartkartėm persimušantis ritmas, bet ritmas.
Tas ir yra, kad žurnalas kaip daiktas (popierius) sensta, o jame esantys tekstai (bent jau kai kurie) nesensta. Amžina kultūrinių ir specializuotų žurnalų turėtojų problema.
AtsakytiPanaikintiNeseniai rodė „Stiliaus“ laidą apie Braziūną; ta laida pasižymi įdomia savybe aprodyti iš visų pusių žmogaus būstą, jei veiksmas vyksta namuose. Buvo labai įdomu pamatyti ilgą lentyną net ne „Metų“, o „Pergalių“, jei gerai prisimenu, kaip atrodė jų nugarėlės.
Ir, beje, tarp ekrane sklaidomų Braziūno fotografo nuotraukų šmėkštelėjo ir didelis vg portretas :)
Na, o latviško asmenvardžių rašymo tradicijos priešininkams kartais Johannesas virsta Johanenesu :)
Taip, nereikalinga e tarp dviejų n buvo įsispraudusi, – nebeliko.
PanaikintiTą V.B. nuotrauką prisimenu; fotografavo prie pagrindinio Vileišių rūmų įėjimo, kai buvom išlindę parūkyt; o kokia proga V.B. tuokart buvo Institute – išsitrynė iš atminties.