Abu mokęsi Universiteto Humanitariniame fakultete, per pertraukas mėgdavę vaikščiot koridoriais. Studentai Maikauskaitę pravardžiuodavę Grand Nata[lija], kas skambėję kaip Granata; taip ir atsiradusi sąvoka „Grand Nata [Šemerio] širdyje“, o iš tos sąvokos išriedėjusi metafora „Granata krūtinėj“.
Kai išėjo taip pavadintas pirmasis S.Š. eilėraščių rinkinys (1924, 30 p.; bene skandalingiausias debiutas lietuvių poezijos istorijoj – autorius buvo kaltintas pornografijos propaganda), vieną egzempliorių padovanojęs N.M. su dedikacija: „Mano magnitingajai Mergelei / Maikauskaitei / įsimylėjęs autorius.“ O toliau jau tikslus paties poeto prisiminimas:
Ji tuojau susipjaustė puslapius ir ėmė skaityti. Ypatingai atsidėjus ji perskaitė „Himną mergelei“ ir garsiai atkartojo:Pradžioj šį įrašą norėjau pavadint „Dėl juoko: etc.“, bet kokie čia juokai, jei seksas įsipainiojęs.
Duok savo pusrutulius, kurie gaisrais pastirę –:Tai perskaičius, ji paraudo ir paklausė:
Laižysiu šėlstančiomis letenomis
Karštuos krantuos suveltą tavo girią.
Duok savo lūpų nenuvytusiąją grožę, –
Burnų rave
Per Kauno dulkes žiburiuotą rožę
Aš įbučiuosiu į tave.
Išglostysiu kiekvieną tavo plauką,
Kur raitosi ir kur auksinis.
Tavi glėbiai į save mane traukia,
Kad mane šiurkštų savo minkštume skandinus. [p. 11]
– Ar tai tiesa?
– Taip! Tikra teisybė! – atsakiau.
– Tu nori manęs?
– Labai!
– Na, tai imk!
Ir aš ją ėmiau... (p. 79–80)
P.S. Beje, sakant šio Šemerio rinkinio pavadinimą, pirmąjį žodį reiktų kirčiuot „etimologiškai“, antram skiemeny – Granata krūtinėj“ – jei kas, pateisinant: licencia poetica.
Na bet kažkoks tautiškas, smetoniškas ir todėl gražus.
AtsakytiPanaikintiTaigi taigi, kurgi ne: šiurkštumą minkštume skandint – l. tautiškas veiksmas:)
AtsakytiPanaikintiMan tai grazu, kaip tokiom metaforom pasakoma tai apie ka nekalbama - kalbos jega :)
AtsakytiPanaikintiĮspūdinga! Jau taip norėta įžengt į tą girią, kad iškart "veidu į samanas"...
AtsakytiPanaikinti