(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-10-25

(669) Užparaštė, xcviii: dar vienas štrichas vėlyvojo sovietmečio Baudelaire’o vaizdiniui

is neišeina iš galvos nuo ketvirtadienio. Tebūnie užfiksuota.
2006-12-07 išėjusiam Nemune buvo du puslapiu Gasparo Aleksos atsiminimų ir kt. apie Algirdą Verbą.
2014-10-23 – du puslapiu Romo Daugirdo „Solo kvintetui“.
Kvintetas: Žvėryne gyvenę Verba, Jurgis Kunčinas ir (vienintelis tebegyvas) R.D.; prisijungdavo nuo kalno nusileidę Ričardas Gavelis ir Valdas Kukulas. Gerdavo ir šnekėdavos. Šnekėdavos gerdami. Gėrė šnekėdamiesi:
Nualinti oficialaus optimizmo putų, mėgindavome kiek atsiriboti nuo atgrasios aplinkos ir užsimiršti tarp likimo brolių. [...] Trumpam pasijusdavom beveik laisvi. [...] Vidinis nerimas, graužatis ir nepasitenkinimas savimi, laistomi alkoholiu, sukūrė Molotovo kokteilį, kuris sudegino bendražygius. (p. 10)
Ir tas vaizdinys, kuris įsipjovė atmintin:
Jau netoli finišo Algis vis prašydavo „merzavčiko“ (200 g degtinės buteliuko). Atnešdavau. Bet gerti nebegalėjo – vemdavo krauju. Pasikišdavo po pagalve. Sakė, tada jaučiasi ne toks vienišas. (p. 11)
Pagalvojau: ar kas iš kitu laiku gyvenančių bepajėgs suprasti tos šv. saviapgaulės (plg. šv. melas) esmę ir nuo vaizdinio pereit į portretą? – Dukart dalyvavau pristatant Valdo Kukulo studiją apie Paulių Širvį; abukart pasakiau: neįsivaizduoju, kad kas blaiviau galėtų parašyt. Verba, jo kūryba ir gyvenimas, regis, pasmerkti likt blaiviai neperskaityti.
(Atsiminimų fragmentai tekuria vaizdinį. Vis šis tas. Lukštas. Trynys – poezija. O ar kas raštu beperpras kiaušinį?)

3 komentarai:

  1. "Nualinti oficialaus optimizmo putų, mėgindavome kiek atsiriboti nuo atgrasios aplinkos ir užsimiršti tarp likimo brolių. [...] Trumpam pasijusdavom beveik laisvi. [...] Vidinis nerimas, graužatis ir nepasitenkinimas savimi, laistomi alkoholiu, sukūrė Molotovo kokteilį, kuris sudegino bendražygius. (p. 10) Jau netoli finišo Algis vis prašydavo „merzavčiko“ (200 g degtinės buteliuko). Atnešdavau. Bet gerti nebegalėjo – vemdavo krauju. Pasikišdavo po pagalve. Sakė, tada jaučiasi ne toks vienišas. (p. 11)"
    Prie pat Žveryno gyvenu, neįtikėtina, kad tokie dalykai vyko ten prieš keliasdešimt metų. Ir šios eilutės palietė mano širdį labai stipriai. Apskritai, Verba, tyrosios poezijos atstovas, kuris, išdrįso, paskelbti savo giliausius sielos jausmus ir paslaptis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2014-10-26 16:02

    Taip gerai ir laisvai kaip sovietmečiu poetai beigi menininkai niekada nebegyvens. Tai buvo jų aukso amžius be jokių kabučių. Tada jei buvo ELITAS. Tada jie galėjo:1) parašę keliolika eilėraščių, išsispausdinę gerti (užkąsdami) iki begalybės; 2) laisvai plepėti (su sąlyga - tik nieko nedaryk) PRIEŠ bet ką (ir valdžią, aišku, tai pat); 3) sunkiai nedirbti; 4) nesirūpinti buitimi (mokesčiai už šildymą, už..., už..., už... ir etc.). Taigi, gal šitie keli pvz.padės jauniems suprasti, kad "tada" jie (poetai beigi menininkai) buvo gerokai laisvesni, negu dabartiniai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Deja, jūs klystat. Nieko iš esmės neraukiat. Perpasakojat mitus.

      Panaikinti