o galais! Dar kartą įsitikinau: —vg— nepajėgus iš taško A nukeliaut į tašką B tiesiausiu keliu; užkliūva (ar: užkliūna?).Galvoj prisikaupė įrašų, kuriems būt galima uždėt užparaštės kepurę. Visai (bent man) patiko, kad tokio pobūdžio įrašai pradedami inicialu, t.y. paišytine didžiąja raide. – Pagalvojau: reikia dar tokių pasirinkt. Prisiminiau Vilniui vaduoti sąjungos leistą Mūsų Vilnių (prieš keletą metų rimtokai vartytą). Štai šita P – iš ten.
Padorumas reikalauja nurodyt, kas tų inicialų autorius.
Su Mūsų Vilnium, kiek pavyko atkapstyt, bendradarbiavo vienas dailininkas – Vilniuj dailės studijas baigęs, o paskui Kaunan persikėlęs Balys Macutkevičius. – 90 su viršum nuošimčių, kad tam žurnale publikuoti (o čia – republikuojami) inicialai – paišyti jo. Bet:
Macutkevičius paišė ne tik inicialus, ir portretus. – Nemažai jų išlikę, buvo rodomi 2005-ais Lietuvos dailės muziejuje eksponuotoj personalinėj parodoj „Modernisto portretas socrealizmo fone“, bet tos parodos eksponatų sąraše neradau [!] B.M. 1937-ais nutapyto Jono Basanavičiaus portreto.
Portretas buvo reprodukuotas dukart (kiek pavyko išsiaiškint):
- pirmąkart – Kosto Radziulio parengtoj brošiūroj Lietuvos Atgimimo patriarcho d-ro Jono Basanavičiaus gyvenimo vaizdų albumas su biografija (1937, p. 45; žr. kairėj),
- antrąkart – minėtam žurnale, 1937, nr. 4/5, p. 59.
[...] Trumpai tariant, portretas galėtų būti išlikęs, bet neturiu jokio supratimo, kur jo būtų galima ieškoti. Deja...Vargu ar originalas išlikęs ir kur nors slepiamas; manau, neišliko.
Todėl ir pagalvojau: jei būsimiesiems dailininkams (ar kaip kitaip dabar reikia vadint?) yra dėstoma koloristika, kokio seminarinio darbo užduotis galėtų būt tokia:
(a) išstudijuokit Balio Macutkevičiaus spalvų dermes;
(b) pamėginkit nuspalvinti B.M. paišyto Basanavičiaus portreto juodai baltą reprodukciją.
Visai įdomu būtų pažiūrėt variantus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą