(659) Pakeliui namo, vi: ar yra / kas tai galėtų būti „nepatogi“ literatūra?

Po Vido Morkūno apsakymų rinkinio Reportažas iš kiaušinio (2012) pristatymo Rašytojų klube [vientisas – epitetas, kuris iš principo netinka šitam rinkiniui; atskiras apsakymas = atskiras pasaulis, kuriame racijos ir vaizduotės santykis vis kitas etc.], laukdamas A-46 stotelėj, kuri turėtų vadintis Skalvijos, o vadinas Operos ir baleto teatro, pagalvojau: reiktų peržiūrėt šiųmečio festivalio „Nepatogus kinas“ programą; gal bus to, ką norėčiau pamatyti.

Rengėjai: „Nepaisant festivalio socialinės misijos ir nekomercinio pobūdžio, [etc.]“ – sintaksė, išduodanti esmę? 
Kiek suvokiu, festivalio misija – socialinė (ne estetinė), o „nekomercinis pobūdis“ – perkūnsargis ir sykiu jaukas; savaime suprantamas ir pateisinamas dalykas: reiks paskelbt apie žiūrovų skaičių? – ne per daug? – „nekomercinis“; kita vertus, dalį žiūrovų tikrai privilios akcentuojamas „nekomercinis pobūdis“.

O kas galėtų būt vadintina žodžių junginiu nepatogi literatūra?
Kurios žodžio nepatogus reikšmės šiuo atveju galėtų būt aktualizuojamos? — 1. blogai pritaikytas vartoti, naudoti, sunkus, nemalonus vartoti, naudotis? 2. negeras, netinkamas, nederamas? 3. negražus, nedailus, nepuikus? – Gal reiktų pasitelkt kitus žodžius? – Trikdantis? Verčiantis persvarstyt nuostatas?
Bet pirmiausia turi būt literatūra, o tada jau gali trikdyt, gali ne. Atžagareivis turėčiau jaustis esąs. Manau, mene estetinė dimensija esminė turi būti. Ne tematika. Socialiai angažuotas menas nėra joks savaiminis gėris, vertas daugiau dėmesio negu kitoks.
Ir apskritai: menas nei pagerino pasaulį, nei pagerins. Saviapgaulė kitaip manyti.

P.S. (2014-11-07) Čia galima pasižiūrėt, ko pripaišė Kęstutis K. Šiaulytis per Vido Morkūno knygos pristatymą.