(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-07-17

(635) Tarp kitko: ogi visai gražu būtų

Vartinėdamas mėnesinį moksleivių žurnalą Ateitis užtikau:
Lapkričio 18 d. latviai švenčia savo Nepriklausomybės atgavimo šventę. Ta proga dedame porą latvių poetų eilėraščių. (1938/39 m.m., nr. 3, p. 136)
Ir įdėti du Henriko Nagio, dar gimnazisto, vertimai: Fricio Bārdos „Elegija“ ir Kārlio Krūzos „Sustoju šešėly pas langą“.
Literatūra ir menas turi rubriką „Vienas eilėraštis“; dedami ir originalūs, ir verstiniai. Ogi visai gražu būtų, jei LM primintų skaitytojams ir apie Nepriklausomybės šventes tokiu būdu, kaip padarė Ateitis. (Tarkim: Lapkričio 28-oji – Albanijos nepriklausomybės diena; reiktų pakapstyt: Aistis su vienu albanų poetu Paryžiuj bendravo, regis, kažką iš prancūziškų pažodinių ir išvertė.)
Beje, ta Bārdos „Elegija“ visai nieko, išskyrus keletą kirčiavimo riktų:
Kai miegančiais laukais, šaltos šviesos nužertais,
Žvaigždėms aukštai liepsnojant, vienas vaikštau
Ir mintyse slepiu gyvybės didžią mįslę, –
Į žemę visuomet kreipiu vargingą veidą.

Žvaigždes pamėgus, man nuliūdo siela.
Man jų žėrėjimas toks šventas buvo ir švelnus lig skausmo.
Ir sieloje sapnai – sapnai užgimę kėlės...
Ir, slėpdams juos, aš marmuro laiptais lipau į skliautą.

Lipau į begalybės stebuklingas sferas,
Rankas ištiesęs, lyg kažką pagaut norėčiau.
Nuo virpančio dangaus nenusigrįžo mano žvilgsnis,
Ir aš nuleisti ištiestųjų rankų negalėjau...

Bet vis dėlto – jos tuščios nusileis, tik tuščios.
Prie šaltos žemės karštas veidas glausis – – –
O žvaigždės vėl taip abejingai krūpčios
Ir kitą klystantį apgaus. – – –
Įdomu, ką apie vertimą pasakytų Vigmantas Butkus, apie Bārdą rašęs ir jo šį tą vertęs (Baltoskandija, nr. 3, 1993, p. 3)?

2 komentarai:

  1. Yra šiokių tokių prasminių neatitikimų. Pvz., pirmo posmo 2 eilutėje ne „vienas“, bet „vienišas“; trečio posmo ir 3, ir 4 eilutė originale prasideda „ne mirkli“ („nė akimirkai / mirksniui“), kurio vertime nelieka; paskutinio posmo 3 eilutėje originale ne „krūpčios“, bet „spindės“, o 4 eilutė ne „[i]r kitą klystantį apgaus. – – –“, bet: „un citu maldinājot pielūgt ļausies – – –“, t. y.: ~~„ir[,] kitą klaidindamos[,] leisis garbinamos“.
    Nors šiaip: keliu prieš Henriką Nagį, prieš šį jo vertimą kepurę. Kaip ir prieš Virginijų Gasiliūną, vis iškasantį visokias tokias įdomybes bei pateikiantį jas įdomiausiais rakursais.
    p.s. Absoliučiai geriausiu ir tiksliausiu Fricio Bardos vertimu į lietuvių kalbą (ir apskritai – vienu geriausių latvių poezijos vertimų lietuviškai) laikau Juditos Vaičiūnaitės verstą „Svetimasis“ (jį įdėjau ČIA; 99–101 psl.).

    AtsakytiPanaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)