(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-07-21

(636) Užparaštė, xciv: jei reiktų parengt komentarus

1990-ais išėjusioj Vytauto Mačernio rinktinėj Po ūkanotu nežinios dangum nėra teksto, kuris buvo išspausdintas Ateity (1938/39, nr. 5, p. 304–305). Nieko ten tokio nėr; Mačernio kūrybos visumos jis tikrai nepakoreguotų, tiesiog: kadangi Mačernio tekstas, tai primintinas. Rašiny užfiksuotas vieno vakaro vyksmas, pamargintas vertinimais.
Skaitydamas pagalvojau: o jei tas tekstas būtų perspausdinamas (pvz., naujai rengiamoj Mačernio rinktinėj) ir reiktų jį pakomentuot?
Be pasiminėjusio autoriaus, Vytauto Mačernio (pilnu vardu), dar paminėti: du pedagogai, viena rašytoja ir 31 gimnazistas, turėjęs polinkių į įv. menus (literatūros, aktorystės, dainavimo ar šokio).
Štai tas tekstas:
Žemaitijos moksleivių meno vakaras
1938.XI.26 į Tauragę suskrenda daug Žemaitijos mokslus einančios jaunuomenės, meno mėgėjų. Palyginti nemaža Tauragės v[aldžios] gimnazijos salė sausakimšai prisikemša.
     18 val. Tauragės v. gimnazijos direktorius p. J. Jakubonis[1] atidaro vakarą, trumpai pasveikindamas susirinkusiuosius: vakaro programos narius ir publiką. Dabar scenoje pasirodo rašytoja Br. Buivydaitė-Mičiulienė[2] ir gyvais, trumpais, charakteringais žodžiais pasisako dėl literatūros būrelių veikimo. Karštais plojimais palydi jaunieji baigusią žodį rašytoją, jaunųjų draugę.
     Pirmieji scenoje pasirodo mažeikiškiai. Z. Umbražiūnas[3], neseniai lankęsis Italijoje, paskaito savo įspūdžius. Kūrinėlio nuotaika nuoširdi ir mums be galo artima. P. Stelingis[4] skaito savo eilėraščius apie jūrą, ilgesį ir karius, o A. Grybauskas[5] pasirodo su novele „Zakarijas“. Paskutinis išeina Z. Nainys[6] ir užtraukia solo: muz. Navicko „Aukšti krantai“, Šimkaus „Ko vėjai pučia“ ir Kurčio „Sugrįžk į Sorento“. Nainio nestiprus, bet lyriškas dainos interpretavimas susilaukia šiltų katučių.
     Dabar scenoje Pagėgių Duonelaičio gimnazija. Nagys[7] dainuoja „Rudenį“ ir „Elgetas“, Mažeika[8] skaito eilėraščius: „Pirmą pagundą“ ir „Atsisveikinimą“, o Nasvytytė[9] „Rudenį tėviškės padangėje“ ir „Vėjo dainą“. Švėdas[10] traukia solo: Mocarto ariją iš operos „Užburta fleita“ ir kitą ariją iš Lortzingo operos „Ginklų kalvis“. Tai pirmarūšis bosas, daug žadąs ateityje.
     Trečioji rodosi Švėkšnos „Saulės“ gimnazija. V. Tilvykas[11] su novele „Iš saulėtų dienų“ ir E. Vaičikauskaitė[12] su novele „Slėnio prisiminimas“. Abu skaito monotoniškai, neaiškiai. Bet užtat J. Nausėda[13] ryškiai skaito savo eilėraščių apie sesę, jūrą ir Kristų. Nemaža prozaiškų posakių, bet kai kur švysteli ir tikrosios poezijos žodžiai. Tauragės v. gimnazijos mergaitės pašoka baletą, ir taip pasibaigia pirmoji vakaro dalis.
     Po dešimties minučių pertraukos pasirodo Tauragės Mok[ytojų] Sem[inarija]. Kiupelytė[14] skaito novelę „Dar kartą džiaugėsi“. R. Rauba[15] dainuoja „Tu mano saulė (Kapua) ir „Jeigu tu būtum supratęs“ (Denta). Balsas stiprus, tik truputį neaiškus. Andrulis[16] smuiku graja savo paties sukomponuotą „Ilgesio dainą“ ir Brogos „Serenadą“. Bet geriausiai nuteikia vyrų oktetas gerai išpildytu „Iškilmių maršu“. Publikai plojant, dalykėlis pakartojamas.
     Eina Telšiai. Vytautas Mačernis skaito savo eilėraščius. Toliau L. Kupstaitė[17] noveliukę „Viltis“. Publika sulaiko kvapą. Ryškus, artistiškas skaitymas išperka keletą silpnesnių novelės pusių. T. Jasenauskaitė[18] labai tiksliai ir meistriškai paskambina Beethoveno 3-ją sonatą. Telšiai baigia.
     Kelmės v. progimnazijos mokinė Vilajošytė[19] deklamuoja Vaičiūno „Aušros Sūnums“ ir G. Žadeikytė[20] skaito savo novelę „Pakelės berželio pasipasakojimas“
     Viekšnių v. progimnazija scenoje ilgai užtrunka. Karlauskas[21] skaito nuobodoką referatą „Literatūra ir mes“. Kiek gyvesnė Virkučio[22] skaityta Jankaus „Egzminų“ recenzija. Tik per daug informacijų, maža nagrinėjimo. Toliau eina Niūniavaitės[23] eilėraščiai, Lazausko[24] feljetonas ir Mikoliūno[25] novelė.
     Salė ploja. Scenoje patys šeimininkai. Dang. Jackevičiūtė[26] dainuoja Kurčio „Sugrįžk į Sorento“ ir „Ties mano kryžium“. Kūrinėliai praskamba stipriai ir vykusiai, tik per daug aštriai. Toliau Čepaitė[27]  ir Sabatauskaitė[28] deklamuoja savo eilėraščius, o Gudaitė[29] skaito vaizdelį „Jos ruduo“. Pasirodo P. Drevinis[30] su savo vykusiais elegiškais eilėraščiais. Truputį per daug graudenimosi. Šaulytė[31] dainuoja „Elegiją“ Pabaigoj Kymantaitė[32] ir Jakutytė[33] pašoka komišką „Domininką ir Danutę“. Pabaigos žodį taria J. Navasaitis[34], Tauragės v. gim[nazijos] lit[eratų] būrelio globėjas, padėkodamas jauniesiems už programą.
     Vakaras truko 4 valandas, bet publikai nepabodo. Ji išsiskirstė susižavėjusi ir patenkinta. Jaunieji vakaro dalyviai už suteiktą programą [t.b. progą] pasirodyti ir kitus pamatyti ypatingai dėkoja dideliam literatūrininkų draugui mokyt. J. Navasaičiui ir T[auragės] v. g[imnazijos] mokiniui P. Dreviniui.
Trejetą vakarų ir dar šiandien per pietus pasikrapštęs, deja, tik tiek informacijos tesužvejojau:
1 — Tauragės gimnazijos direktorius J. Jakubonis. Jonas Žičkus savo atsiminimuose mini tik pavardę: Jokubonis patikslindamas – ilgametis direktorius ir pridurdamas, kad 1940-ais buvo atleistas. Ir nieko daugiau nepavyko rast. Keista, vis dėlto direktorius buvo.
2 — Bronė Buivydaitė; apie 1938-us gyveno Tauragėj. (Beje, neatsimenu matęs taip užrašytos jos pavardės, t.y. priduriant ir pagal vyrą; apie jo likimą yra to straipsnio apie B.B. pačioj pabaigoj.)

Mažeikių gimnazija:
3 — Zigmas Umbražiūnas, *1919 Sedoje; baigęs gimnaziją, mokėsi karo mokykloje, VDU, VU; jau atsidūręs Vakaruose – dar Berlyne ir Paryžiuj; nuo 1954-ų gyvena JAV, turėjo privačią statybos bendrovę. †2007. Daug keliavo po pasaulį, kaip karo korespondentas buvo Vietname ir Kambodžoj; periodikoj skelbė savo kelionių įspūdžius. Mecenatas. (Beje, Z.U. 1938-ų vasarą buvo ne šiaip stovykloj, o kuri vadinosi „Campo Mussolini“; Ateitis, 1938/39 m.m., nr 2, p. 117.)
4 — Paulius Stelingis, *1923 Viekšniuose; jo gimnazistiškų eilėraščių nemažai Ateities spinduliuos ir Ateity; 1945–1959-ais rašytieji – rinktinėj Gimtosios žemės paveikslai (2008). Mažeikių gimnaziją baigė 1941-ais, studijavo VDU, po karo Tübingene, 1948-ais išplaukė į Čilę. 1958 apgynė dr. disertaciją ir dėstė Čilės katalikiškajame (iki 1993) ir Čilės valstybiniame (iki 2007) universitetuose visuotinę literatūrą. Studijos: Carlos Pezoa Véliz: poeta modernista innovador (1954), La poesía de Manuel Magallanes Moure (1959), La idea de libertad en la obra dramática de Schiller (1962; disertacija).
5 — A. Grybauskas. Ateities kronikoje „Mokykloj ir gyvenime“ radau dvejaip pailgintą vardo pradžią: vienur: Alg., kitur Alp. Tinkamo nei Algimanto, nei Algirdo googlindamas neradau. Tiek.
6 —  Z. Nainys. Ir nieko daugiau neradau.
Pagėgių gimnazija:
7 — Greičiausiai: Henrikas Nagys; 1935–1938 gyveno Šilutėj, o gimnaziją lankė Pagėgiuos. Bet kodėl dainuoja? Spėčiau, kad spaudos riktas; (deklamuoja, o ne dainuoja Mačernis buvo parašęs; plg. tekste žemiau: Čepaitė ir Sabatauskaitė deklamuoja, o Gudaitė skaito [vengiant kartoti tą patį žodį]); beje, Nagys tikrai deklamuodavo savo eilėraščius, o ne skaitydavo. (Dar šmėkštelėjo prielaida: o gal dainavo poeto brolis dvynys Martynas? Juk kartu turėjo mokytis. Reiktų patikrint, ar H.N. buvo parašęs [gal kur ir paskelbęs] eilėraščius „Ruduo“ ir „Elgetos“.)
8 — Mažeika – ar tik nebus Povilo Almio Mažeikos jaunesnis brolis?
9 — Aldona Elena Nasvytytė. Angliškai rašytų eilėraščių rinkinys – Shalimar Lovesong.
10 — Beveik be abejonės: Leonas Švedas (Henrikas Nagys, kalbinamas Arūno Sverdiolo: „...Leonas Švedas, su kuriuo kartu ėjau į gimnaziją Pagėgiuose.“)
Švėkšnos gimnazija:
11 — Vaclovas Tilvikas (su trumpąja -i-); gimnaziją baigė 1940-ais. [Buvau radęs: 1919–1991, bet neaišku, ar tas pats V.T.] Daugiau nieko.
12 — Elena Vaičikauskytė (ne -aitė); gimnaziją baigė 1939-ais. [Buvau radęs Eleną Vaičikauskaitę-Karužienę, bet – dainuoja aukštaičių liaudies dainas.]
13 — Jonas Nausėda; gimnaziją baigė 1941-ais; jo eilėraščių mačiau skelbta Ateities spinduliuos ir Ateity, t.p. Bernardo Braždžionio redaguotame almanache „Pirmieji žingsniai“ (1940). Daugiau nieko.
Tauragės mokytojų seminarija:
14 — Kiupelytė. Ir nieko daugiau neradau.
15 — R. Rauba. Ir nieko daugiau neradau.
16 — Liudas Andrulis.
Telšių gimnazija:
17 —  Lidija Kupstaitė. (Beje, ar tik ne šitame Mačernio tekste jos, dar gimnazistės, aktorinis talentas pirmąkart viešai – spaudoj – išgirtas?)
18 — Drauge radau tokį pranešimą: „A†A TERESĖ JASENAUSKAITĖ-PRIZGINTIENĖ. Mirė 2010 m. birželio 2 d. NY,  Central Valley, sulaukusi 81 metų. Ji buvo Telšių Katedros vargonininko ir chorvedžio Albino Jasenausko duktė. Keliais mėnesiais anksčiau mirė jos vyras Viktoras Prizgintas. Teresė Jasenauskaitė-Prizgintienė paliko du sūnus ir dukterį. Vienas sūnus žuvo, tarnaudamas JAV Marines daliniuose, Vietnamo karo metu.“ Kaip apie pianistę neužsiminta.
Kelmės progimnazija:
19 — Vilajošytė. Ir nieko daugiau neradau.
20 — G. Žadeikytė. Ir nieko daugiau neradau.
Viekšnių progimnazija:
21 — Karlauskas. Ir nieko daugiau neradau.
22 — Gal: Leonas Virkutis? Bet nieko daugiau.
23 — Stasė Niūniavaitė. Apie ją yra išleista ir knyga.
24 — Lazauskas. Radau, kad Viekšnių progimnazijos direktorius 1933–1940-ais buvo J. Lazauskas. Gal jo sūnus?
25 — Mikoliūnas. Ir nieko daugiau neradau.
Tauragės gimnazija:
26 — Danguolė Jackevičiūtė; Mačernio draugė, o gal ir gimnazistiška meilė; susipažino 1938-ų vasarą. Yra išlikę ketetas M-nio laiškų, net eiliuotų, jai (žr. Po ūkanotu nežinios dangum, p. 347–364). Vytauto Kubiliaus parengtuos komentaruos tiek žinių apie ją: 1923–1939, notaro duktė, literatė, mokėsi Tauragės, o vėliau Alytaus gimnazijoje (p. 482). Dėl literatės abejotina, bet kad dainininkė – taip.
27 — Aldona Čepaitė (Jonas Žičkus savo atsiminimuose mini; vardas iš ten).
28 — Pr. Sabatauskaitė (tik vardo pirmąsias raides sužvejojau Ateities skyriuj „Mokykloj ir gyvenime“).
29 — Gudaitė. Ir nieko daugiau neradau.
30 — Paulius Drevinis.
31 — Šaulytė. Ir nieko daugiau neradau.
32 — Kymantaitė. Ir nieko daugiau neradau.
33 — Jakutytė. Ir nieko daugiau neradau.

34 — Jonas Navasaitis. Jonas Žičkus jį mini. Mokytojas, o po karo tapo Tauragės gimnazijos direktorium. Gimimo ir mirties metų nenurodo, bet visai neblogą charakteristiką (pokarinę) pateikia:
Direktorių Joną Navasaitį gerai pažinojome. Jis buvo flegmatikas, gerai išmanantis lietuvių kalbą ir literatūrą, labai reiklus. Už reiklumą kartais mokiniai pykdavo, bet už žinias gerbė. Dabar jis buvo uždaras, pasyvus, neryžtingas. Kai abu likdavome dviese, jis būdavo nuoširdesnis ir atviresnis. Kartais jam prikišdavau neryžtingumą ir nereikalingą nuolaidžiavimą sovietų valdžiai. Jis nesupykdavo už mano karštakošiškumą, nusišypsodavo jam būdinga šypsena ir sakydavo: „Žičkau, taip nekalbėk! Tave ir mane suriš viena virvute ir abudu pakars!“ Tada jo žodžių nesupratau, bet kai po pusantrų metų atsidūriau Raseinių NKGB tardytojų kabinetuose, Pečioros ir Intos lageriuose, supratau, ką turėjo galvoje Navasaitis (Nueitas kelias: Kęstučio apygardos partizano atsiminimai).
Jei būtum žmogus, užsispyręs būtinai pasiekt tikslą, prisimintum, kad dar yra gimnazistų šapirografu spausdinti laikraštėliai, žinučių įv. jaunuomenei skirtuose žurnaluose (ne tik Ateities spinduliuos ir Ateity, ir Mokslo dienose, tikriausiai ir kituose), pagaliau – įvairiausių archyvų. Bet tai tik šiaip mintis. Man jau gana. Dabar jūsų, ypač krapštukų žemaičių, eilė :)

11 komentarų:

  1. Anonimiškas2014-07-21 20:48

    Perskaičiau įrašą ir negalėjau atsitraukti - kibau į paieškas.

    Įdomu, ar kuri nors versija teisinga? Gal kas patikrins ir atsakys?:)

    1. "Aidų" žurnale 1975 metų apžvalgoje radau tokį sakinį:
    Iš mokytojų mirė tik neseniai savo atsiminimus išleidęs A. Ryliškis, buvęs Tauragės gimnazijos direktorius J. Jakubonis, V. Tamu-lionienė-Radzevičiūtė, M. Sirutytė ir daug kitų
    http://www.aidai.us/index.php?view=article&catid=149%3A197601&id=1690%3Apo&option=com_content&Itemid=168

    14. Kiupelytė.

    Erškėčių keliu: D. 3 : atsiminimai, pasakojimai, sakmės, straipsniai apie tremtį, okupacijos padarytas žaizdas Šilalės krašte ir kitose Žemaitijos vietose bei tolimesnėse Lietuvos vietovėse : knygą skiriame Lietuvos gyventojų tremties ir genocido 70-osioms metinėms paminėti / LPKTS [Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos] Šilalės filialo taryba ; [sudarė Teresė Rubšytė-Ūksienė]

    Autorių sąraše radau Ritą Kiupelytę. Gal tai ir bus minima novelės autorė?

    28. Iškelsiu versiją, kurią reikėtų patyrinėti. Sabatauskaitė - ar nebus tai žymiojo visuomenės veikėjo Viliaus Bražėno žmona (Prekseda Sabatauskaitė-Bražėnas, 1922-2000) ?
    O gal čia tik įdomus sutapimas?
    http://www.mab.lt/lt/naujienos/957
    http://www.myheritage.lt/research?action=query&formId=1&formMode=0&qname=Name+fnmo.2+fnmsvos.1+fnmsmi.1+ln.Bra%C5%BE%C4%97nas+lnmo.3+lnmsdm.1+lnmsmf3.1+lnmsrs.1

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pirmiausia – labai ačiū!
      1 – dėl dir. Jakubonio. Vadinas, galima papildyti biogramą: pasitraukė iš Lietuvos, †1975 JAV.
      14 – dėl Kiupelytės. Reikia žiūrėt, kas per tekstas; tai juk gali būt ir str. apie ką nors autorė, t.y. daug jaunesnis žmogus.
      28 – dėl Sabatauskaitės. Greičiausiai būtent Prekseda Sabatauskaitė-Bražėnienė. 1941-ais gal jau ir galėjo būt pradžios m-klos mokytoja.

      Panaikinti
  2. Bet tai ir lakstė jie po gimnazijas:
    P. Drevinis 1938 m. mokėsi Tauragės gimnazijoje, o 1941 m. baigė Panevėžio berniukų (Vikipedija rašo, kad Biržų, nes joje irgi mokėsi).
    L. Švedas 1938 m. rugsėjį mokėsi Pagėgių, o 1939 m baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. (vadinasi, net tais pačiais mokslo metais).

    Direktorius buvo Jugis Jakubonis, pats baigęs Voronežo Martyno Yčo gimnaziją (iš čia)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai ačiū, Inga.
      Jie gal ir nebūtų lakstę, jei tėvai vienoj vietoj būt gyvenę?

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2014-07-24 13:53

    Dar šį tą pavyko "sužvejoti"

    1. Jurgio Jakubonio gyvenimo datos - 1900-1975 m. Įdomi istorija, susijusi su jo kapaviete:
    http://www.plienosparnai.lt/page.php?1280

    Gal tikslesni biografiniai duomenys pateikiama žinyne "JAV lietuvia"?

    13. Jono Nausėdos eilėraščių, o ir biografinių žinių apie jį, manau, galima rasti 2009 metais išleistoje antologijoje "Švėkšnos lyra".
    Cituoju:
    " Į rinkinį taip pat įtraukti be galo sudėtingo likimo, pokario pasipriešinimo dalyvio ir perspektyvaus poeto Jono Nausėdos, žuvusio 1948 m. nuo ginkluoto okupanto rankos, eilėraščiai, sukurti 1938-1939 metais."

    Apie knygą:
    http://www.silaine.lt/2010/2010-03-24/Sveksnos_lyra-10-03-24.htm

    14.Kiupelytė
    Atrodo, tenka taisyti savąją versiją, kad tai - RITA Kupetytė.
    Rita Kupetytė - dabartinių "Šilalės žibnų" žurnalistė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2014-07-24 13:55

      T.y "Šilalės žinių"

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2014-07-24 14:09

      Oi:) Žurnalistė Rita Kiupelytė

      Panaikinti
    3. Vėl pirmiausia: labai ačiū.
      1 – Jurgio Jakubonio dvitomy JAV lietuviai deja, nėra.
      13 – Švėkšnos lyros LLTI biblioteka neturi, bet čia menka bėda, yra kitose bibliotekose.
      14 – Kiupelytės paieškas tenka pradėt iš naujo :)
      P.S. Kai pagalvoji apie tų žmonių (4 valandas buvusių vienoj salėj) likimus, vos ne XX amžiaus Lietuvos istorija susidėsto.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2014-07-28 20:29

    Niekaip,negaliu atsitraukti nuo šio Jūsų įrašo:) Trečią kartą prisėdau. Keletą smulkmenėlių radau ir jas "įmetu". Visa kita jau reikalauja žymiai kruopštesnio žvilgsnio, rimtesnio tyrinėjimo, o ne atsitiktinio atostoginio panaršymo internete:)

    7. Abu broliai mokėsi Pagėgių gimnazijoje. Maironio literatūros muziejus turi nuotrauką:: šios gimnazijos futbolo komanda 1938, o jos sudėtyje - ,Henrikas ir Martynas Nagiai . Tik apie dvynukų dainavimo pomėgius nepavyko sužinoti:)
    http://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/130000003291510?s_id=p4PPwpX0FlM8k0h0&s_ind=288&valuable_type=EKSPONATAS

    21. Karlauskas
    25. Mikoliūnas
    Atrodo, kad pavardžių formos šiek tiek kitos: Kaz. Kazlauskas ir A. Mikaliūnas.
    Laikraštėlių kolekcija Pirmieji žingsniai : Viekšnių valstybinės progimnazijos "Literatūros mėgėjų" būrelio laikraštis[1935, Nr.1]; 1936, Nr.2-Nr.3; [1937], Nr.4-Nr.5; [1938], Nr.6Viekšniai, [1935-1938]Dažnumas nežinomasŠapirografuotas rankraštisIliustr.
    Aut.: Kaz. Kazlauskas, J. Kondratavičiūtė, Al. Mikaliūnas, St. Niuniavaitė, M. Stonys, L. Virkutis

    33. Jakutytė
    Jonas Žičkus savo atsiminimuose mini:
    "Penktojoje klasėje mokėsi Antano ir Jono Jakučių sesuo Michalina Jakutytė..."

    34. Jonas Navasaitis,
    Radau keletą faktelių: gyvenimo datos (1902-1973), Mokytojas. Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius (1940-1941). 1944-1963 Tauragės gimnazijos direktorius ir lietuvių kalbos mokytojas.
    .

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Trečiąkart – nuoširdžiai ačiū.
      Dėl Kazlausko ir Mikaliūno iš Viekšnių progimnazijos pavardžių, kad jos pakraipytos, nieko stebėtino, ne tik jos.
      Kad Jakutytė iš Tauragės gimnazijos – Michalina, Antano ir Jono sesuo, ir man jau norėjos rašyt Jūsų cituotąjį Žičkaus atsiminimų sakinį perskaičius, bet suabejojau, nors tikriausiai be reikalo.
      – Žodžiu, knisantis beveik viską galima išknist ;)

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)