(313) Visiškai tarp kitko: išpažintis vs išpažinimas

Šiandieniniam Literatūros ir meno numery redakcijos skiltininku pasikviestas Jeanas Jacques’as Rousseau – 300-ojo gimtadienio (birželio 28) proga pateikta ištraukų iš jo Išpažinties.
Ir iškart prisiminiau visai neseniai skaityto teksto gabaliuką – Marija Macijauskienė 2001-ais kalbina vertėją Edvardą Viskantą:

– Kurią knygą ir jos autorių iš verstųjų ir šiandien su meile prisimenate ir kodėl – ar kad daug vargot, ar tema jaudino?
– Iš grožinės literatūros vertimų labiausiai brangi knyga – Levo Tolstojaus „Karas ir taika“. Verčiant jaudino dar viena knyga. Tai Žano Žako Ruso „Išpažinimas“.
– Bet jūs vertėte „Išpažintis“, – nejučia įsiterpiau.
– Tačiau jei dabar versčiau, – sako E. Viskanta, – pavadinčiau „Išpažinimu“. (M.M., Žingsnis po žingsnio..., 2010, p. 90)

Tikrai geresnis pavadinimo variantas; išpažintis siejasi su privatumu, paslaptim, o išpažinimas – su viešumu, deklaravimu, plg.: tikėjimo išpažinimas. Bet šaukštai jau popiet – Išpažintis prigijusi mūsų galvose.