(736) Tarp kitko: netekties refleksija, akrostichas ir kt.

Perskaičiau Alfonso Nykos-Niliūno (†2015-01-20 Baltimorėj vidurdienį, 1:25 vietos laiku) Dienoraščio fragmentus, 2009–2012 (dedikacija: Mano Sandrai; pirmas įrašas – trečią dieną po žmonos mirties).
Kad taip iš esmės būtų reflektuojama mylimo žmogaus netektis – nieko panašaus (lietuvio/lietuvės užrašyto) nėra tekę skaityt. Du atsitiktiniu įrašu-pavyzdžiu iš 2009-ų:

Liepos 29: Du mėnesiai. Aš norėčiau, kad niekad nieko nebeatsitiktų. (p. 9)
Lapkričio 1: [...] Tariamai pareinu iš kur nors namo. Kaip aš galėčiau tikrai pareiti, kur tavęs nebėra ir nebebus? (p. 26)

Užkliuvau už  2009-ų spalio 30-os įrašo:

Atsikėliau rytą vis dar nesuprasdamas, kad esu absoliučiai vienas, – kaip paskutinę pasaulio dieną. Ieškojau Bernardo Brazdžionio ir Henriko Radausko literatūriniuose šaltiniuose minimų jų akrostichų, bet neradau. (Tarp kitko, aš irgi esu vieną parašęs. Jis atspausdintas Vyno stebukle.) (p. 26)

Na ir kaip susilaikysi neradęs = neperskaitęs to eilėraščio su akrostichu?

Giovanni Gerolamo Savoldo, Šv. Matas ir angelas, 1534
(saugomas: Metropolitan Museum of Art)

Sapno fragmentas
Savoldo angelas (ar tu žinai kodėl?),
Atskridęs prie nulaužto lūpų medžio,
Nerimstančiais varpais sudaužė naktį;
Dangus ten buvo mėlynas tik mums.
Raudonas burlaivio šešėlis laukė,
Atnešęs sunkų pasmerkimo žodį:
Išlikti! Deganti tamsa užgriuvo
Namų duris, ir pasigirdo balsas:
Yra kelių, kuriuos įžeidžia pėdos,
Kuriuos tegalima paliesti lūpom,
Atėjus iš bespalvių savo valandų.
(Vyno stebuklas, 1974, p. 22) 

Akrostichas: SANDRAI [–] NYKA.

Digresija. Dienorašty Nyka mini ir Džonio, t.y. Vytauto A. Jonyno Rinktinius raštus (ten yra ir tekstų apie ankstesnius Dienoraščio fragmentus); skaitinėja. Redagavau tą knygą. Sudarydamas rodyklę, nusprendžiau: nebus taip, kaip „Baltų lankų“ perspausdinamų Dienoraščio fragmentų rodyklėse: Sandra, autoriaus žmona; turiu išsiaiškint ir nurodyt tikrą asmenvardį; tiesą sakant, sunkiai sekėsi ieškot; pagaliau ryžaus ir paskambinau Kazimierai Bradūnienei (poetų žmonos viena apie kitą juk turėtų šį tą daugiau žinot?). Jonyno Rinktinių raštų rodyklėj yra: Sandra žr. Laucevičiūtė-Čipkuvienė (dėl pavardės formos pagal vyrą abejojau: Čipkienė? Čipkus?)
Dabar galima šį tą patikslinti: *1922-04-25 Kuršėnuose, †2009-05-29 Baltimorėj; daugiau – Draugo šeštadieninis priedas, 2009-10-17, žr. p. 5.