— vėl žydi — |
Kai įlipi pustuštin troleibusan, gali atsisėst taip, kad žvelgdamas pro langą matytum artėjančius vaizdus. Arba taip, kad matytum tolstančius. (Ne kita juosta važiuojančias mašinas turiu galvoj, o statinius, medžius ir pan.; nors dažnokai ir kita juosta važiuojančios lengvosios mašinos tolsta.)
Stebėtojo išvada: dauguma nori žvelgt į tai, kas artėja; vos atsiranda tuščia vieta, kurioj sėdėdamas gali žvelgt į priekį, – jau ir užsėsta.
Buvo tokia kontroversija mūsų kultūros istorijoj XIX amžiaus pačioj pabaigoj – XX amžiaus pradžioj: pirmeiviai vs atžagareiviai.
Esu atžagaržvelgis; patinka žvelgt į tai, kas tolsta.
(O kas artėja? Visi žinom, kas artėja, – m.)
Ir "Litmenyje" buvo pražydęs amarilis. Jau nuvyto.
AtsakytiPanaikintiLaikinas tas grožis. Ir aš jau žiedkotį nurėžiau.
Panaikinti