Nežinojau, kad Bostone leistoji Lietuvių enciklopedija yra ir internete: lituapedija.net. Tik tiek, kad tikslingai ten reikia keliauti. Bet ir lkz.lt taip pat prieinamas.
P.S. Šiandien gavau dovanų Senelio knygą (ta proga).
(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2013-11-26
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
▼
2013
(183)
-
▼
lapkričio
(12)
- (534) Užparaštė, lxxix: apie neišspausdintus Žemai...
- (535) Der Zeitgeist: 1991-ų pati pradžia
- (536) Visiškai tarp kitko: apie sureikšminimą
- (537) Tarp kitko: postliteratūra, ir nieko čia bai...
- (538) Dėl juoko: ką naktimis veikia garbūs žmonės?
- (539) Tarp kitko: kaip protestuojama
- (540) Tarp kitko: apie baisiai komplikuotus dalykus
- (541) Užparaštė, lxxx: apie klaidą, daugiau negu k...
- (542) Tataigi: jau post-
- (543) Užparaštė, lxxxi: paskutinė poeto svajonė
- (544) Visiškai tarp kitko: bostoniškė LE internete
- (545) Epizodai, iii: prancūzų dar lingua franca
-
▼
lapkričio
(12)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
Ačiū už enciklopedijos nuorodą. Išsisaugojau. O "Senelio knygą" sukrimtus vargu bau lengvesnė bočiaus dalia. Kiekvienas anūkus (pagaliau įteisintas žodis) auginantis savo knygą gali sukurti. Gal ir rasis šalia batautojo užrašų koks papildomas įrašiukas?
AtsakytiPanaikintiNesulaukiau atlenkimo, tai (ta proga) virtualios kurpelės (lot. Aconitum) nedovanosiu.
Dėl atlenkimo: rytoj bus per „Ryto allegro“.
PanaikintiDėl senelio: knyga savo ruožtu, o šiaip – labai laukiau šito perėjimo į kitą lygą; vėl randas apie ką svajot.
Išklausiau per Mediateką. „PostVirgis“ :)
PanaikintiO su Bernotais buvome kaimynai Lazdynuose (kai gyvenau su tėvais); jų butas buvo 27, mūsų 28.
Bernotai nuostabūs žmonės; su a.a. Albinu B. buvau parengęs interviu radijui 2004-ais (70-metis); su Danute B. tenka bendraut perimant archyvą.
PanaikintiŠįryt važiuodamas darban vėl prisiminiau Albiną Bernotą, tiksliau, tai, kas užfiksuota jo atsiminimuose apie Eduardą Mieželaitį, Santakoj turėjusį vasarnamį. Užuot perpasakojęs, geriau pacituosiu (jau darbe, jau galiu); atkreiptinas dėmesys – ir A.B. perpasakoja, ką girdėjęs iš Henriko Šilkinio:
Panaikinti„Mieželaičio mirties metais (1997) vasara Santakoje slinko nykiai. Ypač nykiai atrodė biblioteka, visos sienos buvo numūrytos knygomis, ir kol Eduardas sirgo, prasibrovė žiurkės ir ėmė šeimininkauti, kai kur pravarė tunelius išilgai lentynų kiaurai per visą sustatytų knygų eilę. Per pasaulinės literatūros klasikų veikalus, per garsių filosofų, poetų tomus išgraužti žiurkių urvai žiojėjo lyg kokios juodos ir kraupios kiaurymės anapusybėn...“(Eduardas Mieželaitis: post scriptum, 2008, p. 166)
Coll. Donata M. sakė girdėjusi abejonių, kad taip negalėję būt, bet juk vaizdai įstringa atmintin visai dėl kitų priežasčių.
Esu tai skaičiusi, tikrai vaizdas atmintin įstringantis. Tik ne knygoj skaičiau, matyt, Bernoto atsiminimai, buvo kažkur spaudoj, gal „Metuose"?
PanaikintiTaip, Metuose, 2007, nr. 4, p. 101–113. :)
Panaikinti