Va bernardinuos.lt perskaičiau valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės išvadą:
Kultūros ministerijos konsoliduotąsias finansines ataskaitas būtų galima vadinti nepriekaištingomis, jei ne viena skubiai neišsprendžiama problema – nustatyti kultūros vertybių tikrąją vertę. Visus muziejinius eksponatus planuojama įvertinti iki 2020 metų pabaigos. Jei ministerija šio proceso nepaspartins, turimų muziejinių eksponatų apskaita ir toliau neparodys tikrosios turto finansinės būklės.
 |
| Drungeliškės koplyčia |
 |
| nerakinama koplyčios spyna |
Bet ne dėl litų kiekio baksnoju klaviatūrą. Mano supratimu, šita situacija atskleidžia esminį dalyką: reikalaujama kultūros vertybes įvertinti taip pat, kaip ir kitus – valstybei priklausančius – daiktus, t.y. finansiškai, ir esą būsianti nustatyta tikroji vertė.
Tai turinčios padaryt ekspertų komisijos. Pvz.: keturi žmogai pažiūri į Jano Bułhako Vilniaus fotografijos atspaudą arba į nežinomo dievdirbio XIX amžiaus antroj pusėj išdrožtą smūtkelį, arba į Maironio eilėraščio rankraštį ir taria: 100 Lt, 500 Lt, 250 Lt; arba 1000 Lt, 5000 Lt, 2500 Lt. Dirba darbą. Bet jis juk praktiškai nieko bendra neturi su a, b ar c kultūrinės vertybės net tikruoju piniginiu įvertinimu, nes finansinė vertė paaiškėtų tik pamėginus tą unikalų daiktų parduoti aukcione.
Bet dar ir ne tai svarbiausia. Kultūrinės vertybės todėl ir kultūrinės, kad jų esminė vertė – būtent simbolinė. O ji pinigais neįvertinama. Kas iš tikrųjų vertingiau – Vilniaus savivaldybės daugiaaukštis ar Drungeliškės koplyčia, – kurio statinio didesnė tikroji vertė?
Visokios frazės su žodžiu pinigai galvoj sukiojas: ne viską už pinigus nupirksi; ne viskas pinigais matuojama ir pan. Regis, savaime suprantama, net šiek tiek gėda tokias, regis, visiems žinomas tiesas kartot. Bet kad kartais žmogus imi ir sutrinki.
Vargšai biurokratai daro gerą darbą - jie skaičiuoja. Kitaip valstybės ir turto nesuvaldysi. Priekaištauti dėl to noro viską suskaičiuoti mano galva nesveika, pavojinga ir netgi kvailoka.
AtsakytiPanaikintiUniversalesnio mato nei pinigai žmonija dar nesugalvojo.
Gal ir nesveika, gal ir pavojinga, gal ir netgi kvailoka, bet kad tikrai ne viską galima pinigais įvertinti. Troyau, argi skaičiuodamas litais savo turtą pripliusuoji įvertinęs litais Balkanų moterį ir dukras? Valstybės atveju, mano supratimu, taip pat nelogiška litais įvertint (ir manyt, kad iš tikrųjų įvertinta) kultūros vertybes. Sakom, kad turim ir butą, ir vaikų, bet juk skirtingai, skirtingais matais juos vertinam. Gal ir kvailoka taip svarstyt, gal net visai kvaila, gal.
PanaikintiMano nuomone:
PanaikintiSudegė Tytuvėnų vienuolynas su visa kuo (be žmonių aukų). Ir sudegtų Vilniaus savivaldybė su visa kuo (be žmonių aukų). Pinigais matuojant gal savivaldybė ir didesnis nuostolis, bet matuojant vertybiška kultūrine-istorine... verte NET NELYGINAMAI(!) didesnis nuostolis - Tytuvėnų vienuolyno gaisras.
Visiškai su Tavim sutinku. Todėl ir atsirado šis įrašas, kad, mano supratimu, valstybės kontrolierė kultūros vertybes prilygino paprastosioms materialinėms vertybėms, kurias tikrai galima įvertinti pinigais. (Tarsi pirmąsias būtų ketinama parduoti.)
PanaikintiJei Čiurlionio paveikslai bus įvertinti milijonais ir apdrausti kad ir milijardais ir jiems kas nors neduokdie atsitiktų – viskas, jokios piniginės „kompensacijos“ nepajėgios tokios prarasties kompensuoti. Tad kam tie žaidimai skaičiais popieriuje? Juk valstybė netaps finansine prasme turtingesnė turėdama sąrašą, kur daug nulių prirašyta.