Mūsų galvose įstrigusios Maironio eilutės:Kur rausta žemčiūgai [= nasturtos], kur rūtos žaliuojaBet juk ir jurginai tuolaik buvo darželių puošmena! Gražu juk ir ten,
Ir mūsų sesučių dabina kasas,
Kur sode raiboji gegutė kukuoja [ar klykauja kėkštas, obuolių prisilesęs],
Ten mūsų sodybas keleivis atras.
Kur raudonmargę kreipia kepurę jurginų pulkai.Per potraukį/pomėgį/meilę jurginams (o ir Jaunojoj Lietuvoj šmėkšteli jurginai)
jaučiuosi esąs 100-tu metų senesnis žmogus :)
žemčiūgai tai nasturtos? Man nuo mokyklos laikų buvo neišsprendžiama paslaptis, kas tie raustantys žemčiūgai. Nu an kiek palengvėjo dabar, kai atsakymą radau
AtsakytiPanaikintiBent jau lietuvių kalbos žodyne taip nurodoma, būtent šita Maironio sakinio dalis pateikiama kaip pavyzdys prie trečios žemčiūgo reikšmės – nasturta [dar nepaversta nasturte].
PanaikintiLiteratų skersgatvyje yra sienoje įmūrytas toks lyg koklis su užrašu: Net ir pavirtusi dulkėmis žinočiau, kada pražysta bijūnai, o kada jurginai. Jis skirtas Jurgai Ivanauskaitei.
AtsakytiPanaikinti