 |
| Mina Lisa, 2011, Vilnius |
Artėja rugsėjis. Gal ir šįmet vyks Nescafé Street Art, kaip vyko pernai prie Baltojo tilto esančiame riedlenčių parke, ir metus pagyvavę kūriniai bus užpurkšti. Tad šis įrašas tebūnie [dar vienas?; tebūnie!] užfiksavimas darbo, į kurį vis atkreipdavau dėmesį, ten būdamas.Kokių tik Leonardo da Vincio Monos Lisos (1503–1505, eksponuojama Luvre, gal š.m. spalį teks pamatyt originalą) variantų/variacijų neprikurta! (Žr. čia, čia, čia, čia, čia etc., etc.)
Va dėl tokių dalykų (pasaulio šedevrų reinterpretacijos/invariantų ir apskritai kūrybiškumo proveržių) niekada neprisidėsiu prie vienos iš gan populiarių bandiškų akcijų: visi, ką nors piešiantys/užrašantys viešosiose erdvėse, yra vandalai, terliotojai ir pan. Išimtys ne patvirtina taisyklę, o ją neigia; išimtys yra gėris, yra, neprigijusį žodį vartojant, pirmeivystė (Leonardo da Vinci irgi savuoju laiku juk buvo ne taisyklė, o išimtis).
Vandalai jie ne dėl savo meno/viešmenio kaipo tokio, o todėl, kad tą daro ne ant savo nuosavybės.
AtsakytiPanaikintiNa, tas riedlenčių parkas irgi ne jų, o savivaldybės (?) nuosavybė; kita vertus, jei jie pieštų ant savo nekilnojamosios nuosavybės, vargu ar tai bebūtų tikrieji graffičiai, t.y. viešmenis :)
Panaikintigal į temą: http://www.thesun.co.uk/sol/homepage/news/4504895/Restoration-nightmares.html
PanaikintiIr į temą, ir net aktualu :)
Panaikinti