Turiu tokią mintį, kad pasaulis skilo į šviečiantį ir apšviestą. Mes, mano karta, esame iš to apšviesto pasaulio, o naujoji karta – iš šviečiančio. Apšviestas pasaulis yra tylos pasaulis, o šviečiantis – triukšmo pasaulis. Negaliu sakyti, blogai tai ar gerai, bet manau, kad daugelis jau fiziologiškai negalės matyti, suvokti tapybos tiesiogiai, o mieliau žiūrės į Algirdo Petrulio paveiksliuką, „šviečiantį į akis“ iš televizoriaus ekrano.Visas pokalbis buvo 7 meno dienose (2010-02-05, „Kiekvieną kartą reikia gimti iš naujo“). Vaidenas, kad čia pasakyta kažkas labai esmingo, ir ne tik meną turint galvoj. Bet niekaip nepajėgiu išverst į savo kalbą, t.y. permanyt.
(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2010-02-10
(65) Rastinukai, vii: kažkas labai esmingo
Jau beveik savaitė malas po galvą tapytojo Ričardo Vaitekūno vaizdinga mintis:
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
Dailininkai kartais pasisako geriau už mus kaip tik dėl to, kad nėra praradę filologinės nekaltybės. Man ir su Gaitanži interviu labai patiko.
AtsakytiPanaikinti