Vakar vėl iš lentynos išsitraukiau Isabellės Chandavoine studiją Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932).
1923-02-16 Ambasadorių konferencija pripažino, kad Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvos Respublikai. Po trijų dienų baigės vadinamasis prancūzmetis – išplaukė Antantės ginkluotosios pajėgos ir krašto komisaras. Kodėl taip lengvai sutiko? Juk tai, ką mes iš tradicijos vadinam sukilimu, iš tiesų buvo coup de force, be to, prancūzų karo ministro Focho manymu, vad. sukilėliams sutvarkyti būtų pakakę 3 batalionų po 600 žmonių ir 3 lauko artilerijos baterijų. Paprasčiausiai – buvo svarbesnių reikalų. Vienas iš jų – pamalonint Lenkiją, kuri tuolaik buvo nepalyginamai reikšmingesnė Europos politikos lauko žaidėja. Taigi 1923-03-15 Antantė pripažino rytines Lenkijos sienas, t.y. Vilniaus krašto inkorporavimą. Pasiėmėm Klaipėdą – pripažino. Pasiėmė Vilnių – pripažino. Mainai? O kaip kitaip įvardinsi?
P.S. Buvo siūlomas ir toks variantas: paskelbt Klaipėdą laisvuoju miestu. Kaip dabar atrodytų uostamiestis, jei taip būtų įvykę? Visai nebloga tema alternatyviosios istorijos kūrėjams.
(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2010-02-17
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą