Sovietų Sąjungos Rašytojų Draugija premijavo 2500 rublių mūsų rašytojo Petro Cvirkos romaną – „Žemė maitintoja“, kuris yra išverstas į rusų kalbą [Земля-кормилица, Maskva, 1937, vertė Aleksandras Bauža] ir turėjęs Sovietų Sąjungos skaitytojų visuomenėj didelį pasisekimą. P. Cvirka su žmona vieši Maskvoj. Savo kelionės įspūdžius rašo Lietuvos spaudoj.Nedera skaičiuot svetimų pinigų, bet vis tiek smalsu, kokia tos premijos vertė. Mėginau ieškot, koks tada Sovietų Sąjungoj buvo, pvz., vidutinis atlyginimas, kas kiek kainavo ir pan., kad suvokčiau, ką tie 2500 rublių tada ten reiškė, – deja, nieko aiškaus neradau.
Iš Cvirkos įspūdžių (Dienovidis, 1938, nr. 6):
Ypač Sovietų kolegos parodė gyvą susidomėjimą mūsų senąja ir jaunąja literatūra. Visa eilė redaktorių ir leidyklų direktorių prašė nurodyti, ką jie galėtų geresnio išsiversti į savo kalbą iš lietuvių literatūros. Klausinėjo apie mūsų literatūrinius sambūrius, rašytojų profesinius reikalus, apie mūsų folklorą, pasakas, žurnalus. Šis bruožas dominuoja kalbantis su visais kultūringais Sovietų piliečiais: daugiau jie klausinėja, teiraujasi, negu patys giriasi arba pasakojasi. [Labai simptomiškas pastebėjimas!] Ne vieną kartą prašomas turėjau apsimesti artistu ir Sovietų poetams padeklamuoti lietuviškų eilėraščių. Nors mano repertuaras gausumu ir artistišku atlikimu nepasižymėjo, tačiau Sovietų kolegoms patiko ši savotiškai skambanti kalba ir jos giesmininkų ritmas. [...]Kai pagalvoji, Maskvoj Cvirkai buvo sukurtos tokios sąlygos susireikšminti, kokių Lietuvoj nebuvo patyręs. Taip, tuštybė, bet kad žmogus silpnas tvėrinys. Ir kiek iš mūsų tiems gundymams būt atsispyrę, nepraskydę? Tikrai mažuma.
Visą viešnagės pas Sovietų rašytojus laiką jaučiausi ne tiek svečias, kiek savas tarp saviškių. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas, kurias norėčiau priskirti ne sau, o mūsų progresyviajai, humaniškajai literatūrai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą