Žmogus gali įprasti keltis penktą valandą ryto.O ketvirtą? – Chestertonas nebeatsakys, bet gimęs ar gimusi Lietuvoj greičiausiai atsakytų: na, sunkoka būtų, bet galima įprast.
Goryje, ten pat kur ir Stalinas, gimęs Merabas Mamardašvilis ne tik buvo mąstęs permąstęs René Descartes’o filosofiją, greičiausiai jautė šiam La Haye en Touraine (dabar Descartes) gimusiam žmogui ir empatiją, ir buvo įsitikinęs, kad verst keltis ketvirtą – nežmoniška:
Švedų karalienė Kristina, kurios rūmuose jis atsidūrė kaip mokytojas (ir kuriai, beje, parašė nuostabų laišką-traktatą apie meilės prigimtį), savo mylimą filosofą nužudė visai paprastai: ji liepė jam (o karalienės noras – dvariškiui įsakymas) skaityti filosofijos paskaitas penktą valandą (!) švediško ryto, ryto tokios šalies, kurioje beveik amžina tamsa, ledai, uolos ir meškos, – skaityti blaiviai karališkai galvai. Ir tai – Dekartui! Įsivaizduokite, kaip jis jautėsi – jis, įpratęs savo kasdieniame, normaliame gyvenime iki pusiaudienio lovoje atsidėti apmąstymams. Prancūzui, gimusiam po visai kitokiu dangumi, keltis ketvirtą darganoto ryto valandą tam, kad penktą skaitytų filosofijos paskaitas! Tiesiog šiurpas nukrečia, vien apie tai pagalvojus. Žinoma, jis neištvėrė ir numirė, o peršalimas ir gripas – tik išorinis postūmis. („Karteziškieji apmąstymai: antrasis“, vertė Austėja Merkevičiūtė, ŠA, 1999-09-25, nr. 37, p. 4)(Juokinga, aišku, bet visai smagu, kai galvoj Mamardašvilis ima vos ne „ginčytis“ su Chestertonu.)
Geriausia neklausytu Čestertono tauzalų, nes jo paties žodžiais tariant "faktus tiesiog norisi sudarkyti" ir keltis kada nori organizmas.
AtsakytiPanaikintiSpėju, jauna dar, Fabula Saule, esat, tad atleistina, jei iš akiračio bent jau rašant komentarą dingo žodis reikia – ne kad nori, bet kad reikia :)
PanaikintiNa dėl jaunumo nesiginsiu, nors žiūrint kokioje „rinkoje“ būčiau vertinama. Bet, kad ir jauna, tai nelabai sietina su neatidumu. Juk visos statistikos skelbia, kad žmogaus protas impliausias ir atidžiausias maždaug mokykliniame amžiuje. O apskritai tai nesupratau, kuris reikia turėjo būti nori ir dėl ko?
AtsakytiPanaikintiOho! rimtai jūs čia kibot į atlapus pagyvenusiam vyriškiui, – net statistikos duomenis pasitelkdama. Bet kad imlumo ir atidumo lyg ir neturėjau omeny, greičiau įžvalgumą, kaip čia pasakius? kai pagalvojama ir apie antrąją medalio pusę. Jūsų paskutinį klausiamąjį sakinį keturiskart perskaičiau, bet taip ir nesupratau, ko konkrečiai klausiat. Jei tai klausimas apie noriu ir reikia santykį, tai tik tiek: tų reikia gyvenimą gyvenant vis daugiau ir daugiau randasi, kol galų gale net prireikia numirt, nors ir norisi sakyt: nenoriu :)
PanaikintiBala nematė to mano klausimo, matyt man jau susisuko galva. Atėjau taikiai. Rašykit (šaunus tinklaraštis!), gyvuokit ir metų neskaičiuokit ;)
AtsakytiPanaikintiAčiū už palinkėjimus. Linkiu, kad jūsų tinklaraštis išgyventų ilgiau, nei maniškis jau išgyveno ;) O dėl metų skaičiavimo – skaičiuoji ar neskaičiuoji, jie nieko nepaisydami kaupiasi, vis žmogus turtėji.
Panaikinti