(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2015-11-19

(799) Susieji – ir [palygini], xxi

Keikt dabartį? – Nebent ji to verta.
Dabartis, kuri to nenusipelno? – Jei žinot tokią, prašom rašyt komentarus.
----------------------------------------------------
1923-ais Maironis parašė „Kai kam“ (šita satyra, bent jau jos paskutinis posmas, prasidedantis eilute „O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!“, turėtų būt įstrigęs):
O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!
Diplomuotų valizų vežikai!
Kai kur kai kas
Net pavarde apsišarvojęs nauja!
Be sąžinės kyšių lupikai!
Į kūną nuodais įsisiurbus gija!..
O trinkite baltas rankas!
Gal titulus, garsą sau gauste,
Dėmės nuo kaktos nenuplauste
Ne vienas kai kas.
O štai kitas „Kai kam“ – Romo Railo 1984–1986-ais parašytas:
Atsistoję – stovit.
Atsisėdę – sėdit.
O prie pilno lovio
prasibrovę – ėdat.

Atsigulę – gulit.
O užmigę – miegat.
Žiūrit į mėnulį
ir – nematot nieko.

Pajudėję – einat
ten, kur vėjas pučia.
Žinot visko kainą –
net balsų lakštučių.

Jeigu duoda – imat.
Jeigu muša – bėgat.
Sakot: „Toks likimas.
Nepakeisim nieko.“

Pakelti į aukštį,
griaudžiat kaip lėktuvai –
gąsdinate paukštį.
O numirę – pūvat.
(Rašyk. Kažką daryk su šia padange!, 2014, p. 77)
Ir nė kiek ne prasčiau už Maironį, gal net juodžiau (satyrai tai komplimentas).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)