(790) Užparaštė, cxiii: sakinys, vertas būt pacituotas

Trečiadienį perėmiau (iš sesers) vertėjo, „Vagos“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojo Vytauto Visocko (1924–2014) archyvą. Vartinėju, žiūrinėju, skaitinėju – susipažįstu.
Kokią istorinę vertę laikui bėgant įgyja paprasčiausi darbiniai užrašai, – pagalvojau skaitydamas tai, ką V.V. užsirašė per susitikimą leidykloje su LKP CK sekretorium Lionginu Šepečiu 1977-04-19.
Ir apie JAV atsidūrusius Aušrą Sluckaitę, Vladislovą Žilių, Tomą Venclovą, ir kaip Mykolo Žilinsko palikimas keliauja Lietuvon su visokiom peripetijom („sako, broliui geresnio buto [reikia] – duodam, o jis – porciją paveikslų“), apie Stalino laikus („Asmen[ybės] kult[o] laikų detales galima naudoti, jei jos būtinos. [....] Bet tik detalės.“), ir apie Glavlitą.
Štai tas Šepečio sakinys, vertas būt pacituotas:

Glavlitui nederėtų kištis į sekso ir girtavimo reikalus.

Bet pripažįsta, kad keletą kartų jiems pavyko ir šiose srityse pasireikšti. — Klasika :)