(783) Pakeliui namo, xxvii: apie Kudirkos orientaciją

Štai toks klausimas susidėstė galvoj per tą maždaug pusvalandį, kurį T-19 važiavo nuo Tuskulėnų rimties parko stotelės iki Europos aikštės (17:10–17:40; kitais kartais vis galvodavau, kad reikia rašyt atvirą laišką Vilniaus merui apie [stringantį] viešąjį transportą; bet vis nuspręsdavau: beprasmiška):
Jei kas imtų ir užfiksuotų tokį teiginį, kaip būtų reaguojama?

Vincas Kudirka buvo atsukęs užpakalį tiems, kurių pareiga rūpintis Lietuvos piliečių gerove.

Sakysit, neteisingas teiginys? Klaidinantis; klastingas?
Ne, teiginys teisingas: Kudirkos paminklas atsukęs užpakalį į buv. LKP CK pastatą, kuriame dabar – LR Vyriausybė.
Kitoj (pagal prasmę) vietoj reiktų pastatyt Kudirką, ir dar kalbantį, – prie įėjimo į LR Vyriausybės pastatą, ir veidu į įeinančius; ir dar kad įeinantieji girdėtų:

Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu
Apreiškė žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
------------------------------------
O kur atrasi tinginį miegalį,
Tegul neliaudams jį budin gaudimas:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Tiek to, apie trupinį aukso ir gardaus valgio šaukštą nereikia, nieks pirštu prikišamai nieko neišauklėjo, bet va tokia paskata iš statulos „vidurių“ būt visai į sveikatą valstybės tarnautojams.
P.S. Šis įrašas galėtų būt įvardintas kaip lt.naivumo apraiškos pavyzdys.