(768) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, xlvi

– Va kas nors imtų tavęs ir paklaustų: „Kas yra gražu?“
– Pirmiausia imčiau išsisukinėt, cituodamas Ludwigą Wittgensteiną, būtent:

1942: Kas dailu, negali būti gražu. (L.W., Kultūra ir vertė, iš vokiečių kalbos vertė Saulenė Pučiliauskaitė, Kitos knygos, 2013, p. 96);

arba

ca. 1944: What’s ragged should be left regged. [Kas nedailu, turi būti palikta nedailu.] (ibid., p. 107)

– Pala pala! Supratau. Nenuklyskim į Vydūno skirtį: dailu vs gražu. – O kas yra gražu? Prašom pateikt pavyzdį.
– Obels (gali būt kriaušės, slyvos ar vyšnios, ar dar ko) žiedas. Dailiu jo tikrai nepavadinsi; žodis dailus visai žiedui apibūdint netinka. Kodėl gražus? – Todėl, kad jis gali virst [pvz.] obuoliu, o gali ir tiesiog nusibaigt: susitraukt, nuvyst ir nukrist; paprasčiausiai. – Gražu tai, kas [ne dailu] ir neatspėjama.