(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2015-01-20

(711) Pakeliui namo, xiv: prisiminiau Leonardą Andriekų OFM

Šiandien el. paštu gavau kvietimą.
Nenueisiu; apsnūdėlis tapau.
Bet, pagalvojau, verta užfiksuot du prisimintu dalyku – citatą ir klaidų atitaisymą.

1
1960-ais, prieš leisdamas rinktinę Saulė kryžiuose, t. Leonardas buvo atsiuntęs būsimosios rinktinės tekstus Jonui Aisčiui, klausdamas nuomonės. Aistis atsakęs. Reaguodamas į pastabas, t. Leonardas 1960-02-18 Aisčiui rašė (bene skaudžiausiu klausimu?):
Dėl stokos individualumo [...]. Pasirinkau lietuvišką buitį. Daiktai tie patys, kaip ir pas ankstesnius poetus, tik palenkti religiniam tikslui ir atitinkamai interpretuoti. Tame ir maniau pasiekti individualumo minimumą. (LLTI BR, F100-1427)
Tikslesnio (ir aiškesnio) Leonardo Andriekaus OFM eilėraščių apibūdinimo nesu skaitęs.

2
Korektūros klaidos baisiau negu blusos ar tarakonai, – anos neišnaikinamos.
Kai dar proziniam tekste, iškentėt galima, o va poetiniam, kur kiekvienas žodis – devynis kartus matuotas ir tik dešimtą tartas/užrašytas, – nagi oi kaip negerai.
Literatūros ir meno 1991-10-19 numerio p. 15 buvo paskelbtas toks tekstas:
Atitaisome klaidas
Leidžiant Leonardo Andriekaus poezijos rinktinę „Pasilikau tik dangų mėlyną“ (1991), dėl „Vagos“ leidyklos ir „Spindulio“ spaustuvės kaltės knygoje atsirado klaidų:
p. 51, „Švyturys“, posm. 3, eil. 3: Tu, atsakęs staiga, švytury, nesakai, – turi būti: Tu atakęs staiga, švytury, nesakai;
p. 79, „Liepsnelė“, posm. 2, eil. 2: Tors šviesos, nors gal ir fosforinės, – turi būti: Tos šviesos, nors gal ir fosforinės;
p. 92, „Kai paaukojau tau“, posm. 1, eil. 2: Ir pilnatis nubunda, – turi būti: Ir pilnatis nebunda;
p. 134, „Ketvirtojoj Kryžiaus kelio stoty“, posm. 2, eil. 1: Juk Tu ir mane atsimeni tada, – turi būti: Juk Tu ir mane atsiminei tada;
p. 163, „Vaiduoklis“, posm. 4, eil. 3: Jis leidosi nuo Varduvos krantų pavėju, – turi būti: Jis leidosi nuo Varduvos krantų pavėjui;
p. 202, „Paskutinė daina“, posm. 1, eil. 3: Ir pradėsit su rudens klevais kartoti, – turi būti: Tuoj pradėsit su rudens klevais kartoti;
p. 209, „Ant kryžių“, posm. 3, eil. 7: Ar šauki Juozapą Arimietį, turi būti: Ar taip jau ir palikt Tave;
p. 215, „Jėga“, posm. 1, eil. 7: Ir lašą – lašą jau mažytį, – turi būti: Ir lašą – lašą jų mažytį –;
p. 225, „Obelaitės“, posm. 1, eil. 5: Per lietų, šalną, sniegą, – turi būti: Subėgo vėl į mano sodą;
p. 292, „Savo karalienei“, posm. 2, eil. 3: Užtvėrė net ir tolimiausios žvaigždės, – turi būti: Užvėrė net ir tolimiausios žvaigždės.
„Vagos“ leidykla atsiprašo autorių.
(Gal dar toj rinktinėj buvo ir daugiau korektūros klaidų, bet jų nebuvo būtinybės atitaisyti; elementariosios, perprantamosios.)
L. abejoju, ar šita errata yra įklijuota į bibliotekose esančius L.A. rinktinės (1991) egzempliorius; LLTI bibliotekoj esančiuos egzemplioriuos nebuvo – dabar jau yra.
– Renginy neakivaizdžiai padalyvavau?

2 komentarai:

  1. Na, ta pačia proga atitaisykim dar vieną korektūros klaidą: p. 2015 (ranka jau įprato rinkti šitą kombinaciją?) – turi būti: p. 215 :)

    O p. 209 ir p. 225 klaidos – net ir ne korektūros; ne savo vietoj atsidūrusios kitų posmų (eilėraščių?) eilutės?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Už 2015/215 ačiū; taip, įpratimas jau; teisybę rašiau: baisiau negu blusos ar tarakonai tos korektūros klaidos.
      209 ir 225 – ne savo vietoj atsidūrusios to paties eilėraščio eilutės, tiksliau – po dvi tokias pat atsiradę.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)