----------------------------------------
Stanislovo Rubinovo tėvą Izaoką iš buto Vilniuj, Mała Pohulanka 11-19 (dab. Kosto Kalinausko 11-5) išsivedė 1941-ųjų liepos pradžioj (sūnus tikslios datos neprisimenama). – Išsivedė du uniformuoti policininkai ir du civiliai apsirengę; visi su baltais raiščiais:
Mama jaudinosi, kad nėra iš ko paruošti sumuštinių. Baltaraiščiai skubino:----------------------------------------
– Nieko, ponia, jis ten alkanas nebus!
Tėvą išvedė. Kieme jau laukė keli suimti vyrai, saugomi kitų baltaraiščių.
Vėliau kaimynė pasakojo mačiusi baltaraiščių varomą didelę vyrų koloną J. Basanavičiaus gatve „Baltųjų stulpų“ link. Pažinusi mano tėvą sušuko:
– Dokąd was prowadzą, panie Rubinowie?
– Na spacer, – pašmaikštavo tėvas.
Kitą dieną į mūsų butą atėjo tie patys du policininkai ir ėmė raustis spintose, vertingesnius daiktus kraudami į atsineštus maišus. [...]
Jie susikrovė visus mano žaislus ir ypač susižavėjo tėvo kostiumais, kitais jo rūbais.
– Ką jūs darot? – sušuko motina. – Grįš vyras, neturės kuo apsirengtiƒ!
– Nesijaudink, ponia, jis negrįš. Mes vakar Panerių miške jį sušaudėm, – atsakė vienas, o kitas pridūrė:
– O gal ir nesušaudėm, nes užkasus duobę žemė dar keletą valandų judėjo!
Abu prapliupo juoku. (p. 29)
Post scriptum. LKŽ (t. XIII, p. 307) užfiksuotas ir spacieras, ir spaceruoti, spacieravoti – pasivaikščiojimas, vaikščiotis. – Sunkiai mums sekas eit pasivaikščioti, paspacieravoti, dar ką nors vis norim nuveikti; A.A. dar vis turi mokyti: „Jeigu eini pasivaikščioti, tai turi eiti pasivaikščioti. Ne į krautuvę, vaistinę, paštą, banką, bažnyčią, šunų gydyklą – su viltimi, kad pasivaikščiosi pakeliui. Jei darysi šitaip, teišeis, kad davei šiek tiek išmaldos pasivaikščiojimui.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą