(710) Iš popieryno, xxii: apie perceptio

[Skaitan-tys/-čios šitą tinklaraštį žino: —vg— kuprinėj nuolat tamposi senos periodikos; prieš išmesdamas, dar vis tikis ką nors atrasti.]
Literatūra ir menas, 2006-07-28, pirmas puslapis; vienas eilėraštis – Gintaro Patacko:

Laukimas
Sustabdyk savo pyktį žmogau
Kaip tą dieną:
           a) kada tu gimei
           b) kada gimė tavo duktė
           c) kada mirė tavo duktė
           d) kada gimė tavo sūnus
           e) kada mirė tavo sūnus
           f) kada mirė tavo motina
           g) kada mirė tavo tėvas
           h) kada mirė tavo žvėrys

sustabdyk nes sulauksi mirties
sustabdyk nes sulauksi gimimo
sustabdyk nes visi to paties
laukiam
Neišeik iš laukimo

Kaip suvokiau šitą eilėraštį 2006-ų liepos pabaigoj? – Neprisimenu. [Ne iš gerųjų.]
Nes buvusį [?] suvokimą užtemdė hipotetinis suvokimas?
Pagalvojau: jei toks tekstas būt buvęs išspausdintas prancūziškai 2015-01-06, kaip jis būtų buvęs suvokiamas 01-08? – Tai galėtų būt atspirties taškas šiokiems tokiems apmąstymams; apie poeziją ir jos suvokimą.

P.S. Jaučiau (lyg ir graužiančią) pareigą ką nors užfiksuot apie Antaną Baranauską. Vis dėlto 180-osios gimimo metinės. Bet perskaitęs anonsą nusiraminau. Buvau prieš dešimtmetį (2004) parengęs tai, kas ir dabar tiko; Algimanto Masiulio 1985-ais skaitomo bendrinio Anykščių šilelio nebuvau girdėjęs; gerai, tikrai gerai; galėtų eit lygiagrečiai su Skirmanto Valento skaitomu tarmišku variantu; kaip paralelus).