(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2014-04-15
In memoriam mūrininkui
Mano Tėvas buvo mūrininkas.
Statė ne tik kolchozų kiaulides ir karvides, kurių dalis dabar jau sugriuvę.
Ir namus statė. Kuriuose tebegyvena žmonės.
Tėvo nebėr.
Viena paskutinių frazių: „Žinai, norėčiau numigt.“ Ir noras išsipildė.
O namai tebestovi. Ir juose tebegyvena žmonės.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
▼
2014
(146)
-
▼
balandžio
(9)
- (606) Visiškai tarp kitko: apie atpažinimo džiaugs...
- (607) Tarp kitko: ką daro iš žmonių?
- (608) Užparaštė, xc: apie skylę (1940–1970)
- (609) Der Zeitgeist: 1952 vs 1955
- (610) Tarp kitko: Karaliaučiaus krašto genius loci
- In memoriam mūrininkui
- (611) Visiškai tarp kitko: apie prezidentus
- (612) Iš popieryno [ir pan.], xviii: apie eses
- (613) Užparaštė, xci: beviltiškas pasvajojimas
-
▼
balandžio
(9)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
Užuojauta.
AtsakytiPanaikintiAčiū.
PanaikintiIr pasodinti medžiai gal liko?
AtsakytiPanaikintiLiko; sodas prie namų liko, iš kurio Tėvas, paties manymu, madingiausia dabar muzika špokus baidė. Rimčiau genėt paskutiniais metais man tekdavo, jau po medžius karstytis nebeturėjo sveikatos, bet tai, kas atsidurdavo ant žemės, susismulkindavo ir atitinkamon vieton susikraudavo. Sistemingas Tėvas buvo, darydavo viską apgalvojęs, apsvarstęs ir nusprendęs: reikia daryti taip ir ne kitaip (priešingai negu sūnus).
Panaikinti