foto iš čia |
Iš patikimų šaltinių tenka patirti, kad š.m. gegužės mėnesy vyksta Lietuvon Morris Gest, vienas garsiausių impresario ir teatrų organizatorius Amerikoje.Aišku, pagooglinau: Morris Gest. Ne tik en.wikipedijoj, bet ir kitur (pvz., čia) nurodoma, kad gimęs Vilniuj, dar kitur – kad Rusijoj. Ir kodėl man atrodo, kad LŽ pateikta informacija tikslesnė? Na negalėjo rašęs žmogus į lubas pasižiūrėjęs užrašyt, kad gimęs Kaišiadoryse.
Jisai vyksta, kaip tenka patirti, atlankyt savo gimtinį kraštą, mat p. Gest prieš apie penkiasdešimt metų yra gimęs Kaišiadory ir augęs Butrimonyse. Jaunu vaikinu būdamas atvyko Amerikon laimės ieškoti, na, ir, kaip matome, jisai čia patapo stambia garsenybe.
Ponas Gest vyksta Lietuvon lydimas stambaus menininko M. Dalmatovo ir dviejų žurnalistų, Ashton Stevens ir Lionel Braham Termeer. Kaip tenka patirti, vienas New Yorko žurnalas gavo teisę p. Gesto biografiją spausdinti ir todėl šioji jo kelionė yra surišta su rinkimu medžiagos jo biografijai, nufotografavimu tų vietų, kur jisai gimė ir augo, tų senukų, kurie jo šeimą pažino ir aprašymu tos šalies, kuri išdave pasauliui šį savo srities genijų.
Nors jau keliasdešimt metų, kaip apleido Lietuvą, vienok p. Gest moka truputį lietuviškai kalbėti ir su pasididžiavimu pasisako, kad jo gimtinė šalis esanti Lietuva.
Kaip girdėt, atatinkamos Lietuvos įstaigos pasirūpins, kad sąryšy su pono Gest gyvenimo aprašymu užsienio spaudoj, Lietuvoj būtų tinkamoj šviesoj raštu ir atvaizdais pristatyta. Patsai p. Gest to norėtų ir prašo pagelbėti jam tinkamą medžiagą parinkti.
Lietuvoje p. Gest ketina būti paskutiniomis gegužės mėn. ir birželio pirmomis dienomis.
Ar buvo tikrai atvykęs Lietuvon – neradau paliudyta žiūrinėtuose to laiko laikraščiuose, bet ir neieškojau atidžiai. Tiesa, pasirodo, yra išlikę Ashtono Stevenso popieriai – galima būtų ten pasiknist, jei kas noro turėtų.
Ir dar vienas dalykas: žiūrinėdamas M.G. atvaizdus, užkliuvau už vienos nuotraukos (žr. kairėj), po kuria parašyta:
Date Created/Published: [no date recorded on caption card]Ot imčiau ir spėčiau: 1926, gegužė, pakeliui į Europą.
Aišku, nei čia kokie atradimai, nei čia ką, tik paliudijimas to nelemto potraukio tikslint, kuris iš kelio vis į takelius nuveda.
P.S. Papildžiau įrašą apie Višinskio memorialinio muziejaus stogą.
juokinga buvo kalba - stambus menininkas...
AtsakytiPanaikintiGal tiksliau: mums dabar juokinga atrodo? Posakio „stambus menininkas“ tikrai nebevartojam, bet, pvz., „stambus ūkininkas“, regis, tebegyvas.
PanaikintiKad gimęs Kaišiadoryse, nurodoma dar čia:
AtsakytiPanaikintihttp://kehilalinks.jewishgen.org/koshedar/koshedar1.html
O Vilnius, matyt, rašomas todėl, kad gubernijos centras. Tada nėra jokio prieštaravimo:
Kaišiadoryse, Vilniaus gubernijoje, Rusijoje
Ačiū, Inga, už nuorodą, taigi tikrai gimė Kaišiadoryse (nors ten M.G. vardas užrašytas su viena r).
PanaikintiO Kaišiadorys tikrai priklausė Vilniaus gubernijai? Man dingojas (netikrinau), kad gal Kauno?
Beje, tame puslapy apie Kaišiadoris ir niekų prirašyta: „Until 1795 Koshedar was part of the Polish-Lithuanian Kingdom [etc.]“ Taigi tik nuo 1871-ų kaip miestelis ėmė rastis.
Tame pačiame str. rašoma, kad Vilniaus:
PanaikintiFrom 1802 it was part of the Vilna province (Gubernia) as a county center.
Susikryžiavo mūsų komentarai dėl mano ketinimo papildyt savąjį :) Pakartosiu: koks „From 1802 [etc.]“, jei tik nuo 1871-ų kaip miestelis ėmė rastis (žr. Kviklio Mūsų Lietuvos I tomą).
PanaikintiNors gal ir Vilniaus gubernijai... :)
PanaikintiO aš dabar suabejojau, gal Kauno :)
PanaikintiA. Vanago „Lietuvos miestų varduose" rašoma, kokios šio miesto vardų formos buvo įv. istorijos dokumentuose ir vienas iš tų dokumentų – Kauno gubernijos žemėlapis.
O „until 1795" – gal norėta pasakyti, kad ta teritorija priklausė LLV. Vanagas rašo, kad ten būta Juodkonių kaimo, bet nutiesus geležinkelį ėmė painiotis su Eitkūnais, todėl stoties vardas buvo pakeistas – pavadinta Kaišiadorimis.
O Kviklys rašo: „Kai 1862 m. buvo tiesiama Vilniaus Kauno geležinkelio linija, Kaišiadorių vardu tebuvo žinomas Roemerių dvaras. 1866 m. tame dvare tebuvo 29 gyventojai. Kaišiadorys kiek sparčiau pradėjo augti tik po 1871 m., kai buvo atidaryta Kaišiadorių–Liepojaus geležinkelio linija. [...] Pirmoji geležinkelio stotis buvo pastatyta Juodkonių kaimo laukuose. Rusai ją vadino Eitkonimis. Tačiau geležinkeliečiai juos dažnai supainiodavę su Eitkūnais. Todėl netrukus stoties vardas buvo pakeistas: ji pavadinta buvusio Kaišiadorių dvaro vardu.“ (t. I, p. 493) Kviklio pateikta Kaišiadorių kilmė iš dvaro man atrodo įtikinamesnė negu Vanago – iš kaimo.
Panaikinti