Ir kam man buvo prireikę albumo-knygos Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane (sudarė Stasys Lipskis, išleido „Žuvėdra“ 2007-ais)? Kirsk kairę ranką – neatsimenu.
Todėl sukursiu priežastį: tam, kad, prieš padėdamas knygą atgal, užfiksuočiau: bet kur pamatęs numestą tuščią Šv. Jurgio cigarečių pakelį – ar prie Lūksto ežero, kur nusitrenkėm trejetą dienų plaukę baidarėmis Jūra; ar Biržuos, Žalgirio gatvėj, pakeliui į Muravanką, stotelę, iš kurios išvažiavau Vilniun, ar kur Vilniuj, – visad iškart prisimenu a.a. Laimoną Noreiką. Prisimenu, kaip 2005-01-26 kalbinau jį Lietuvos radijui; rūkėm kas ką (jis – „Saint George“, pirktą nelegaliam turgely Krasnuchoj priešais dab. „Maximą“; aš savo „Rockets 40“).
Keistai kartais susisieja. Tarkim, išgirstu ar pamatau „Baltosios varnelės“ reklamą, ir ne ledų skonį burnoj pajuntu, o iškart prisimenu a.a. Antaną Ramoną. Buvo tokia labai trumpai gyvavusi leidykla „Baltoji varnelė“, 1991-ais išleidusi jo apysaką Balti praėjusios vasaros debesys.
Fototekoj radau keletą vertų, mano manymu, ir kitiems parodyt Laimono Noreikos nuotraukų. Fotografuota 2006-05-22 Rašytojų klube per Poezijos pavasario laureatų vakarą (pirmos trys) ir tais pat metais per baigiamąjį vakarą Sarbievijaus kieme (05-28).
su Justinu Marcinkevičium |
greta Ramutės Skučaitės; kitoj eilėj (iš kairės) Marcelijus Martinaitis, Stasys Stacevičius, keramikė Teresė Jankauskaitė; per jos petį matyt Luko Miknevičiaus veidas |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą