(315) Užparaštė, xxxvii: apie himną, Kudirkos sudėstytą

Varpas, 1898, nr. 6, p. 95

yt vakare visiems norintiems siūloma, kad ir kur būtų, kartu pagiedot Tautišką giesmę. Jei esi kompanijoj, visai smagu – sykį Almajo paežerėj taip nutiko, vos nepražiopsojom 21:00, palapines statydami. Bet ne tai norėjau užfiksuot.
Prisiminiau ne per seniai Chicagos Drauge (2012-04-21, p. 3) skaitytą Leonido Rago (iš profesijos, regis, mediko) pasvarstymą „Tautinių giesmių, himnų tema“, su kurio pagrindine mintim visiškai sutinku.
Pasvarstęs, kad daug garsių kūrinių nėra visiškai originalūs, priminęs, tarkim, kad kompozitoriui ir muzikologui Juozui Žilevičiui „Lietuva, tėvyne mūsų“ kvepėjusi daugiau slavų dvasia nei lietuvių, nors, kita vertus, mūsų Tautiškos giesmės pirmųjų trijų taktų dvylika natų gaida į gaidą sutampa su 1811-ais Alberto Methfesselio sukurtosios „Deutsches Weihelied“, Leonidas Ragas siūlo visai logišką dalyką:

Visur teigiama, kad Kudirka himno muziką „sukūrė, parašė, [su] savo komponuotomis gaidomis išspausdino“, „žodžiai ir melodija – Vinco Kudirkos“ ir t.t. Bet paties Kudirkos paruoštos ir išspausdintos gaidos su prierašu „Gaidą ir žodžius sudėstė V.K.“ aiškiai nusako tikrąją veikalo autorystę. Jei neiškraipytume žodžio „sudėstė“ reikšmės, nebūtų priekaištų iš su savo giesmėmis gerai susipažinusių vokiečių – tokių kaip kadaise Austrijoje mokytojo, plačios apylinkės muzikinio gyvenimo spirtus movens prof. Ferdinand Folba pagrįstos pastabos, jog lietuviai savo himne savinasi ne vien jų vienų sukurtos melodijos autorystę. [...] Pristatydami Lietuvos himną pagal Vinco Kudirkos prieraše įrašytą atvirą „sudėstė“ nurodymą, išvengtume įtarinėjimų bei spėliojimų, susijusių su tikrąja mūsų himno autoryste.

Aišku, sukūrė skamba solidžiau negu sudėstė, bet pastarasis žodis ne tik tikslesnis – ir autoriaus valios neprošal būtų paisyti. (Beje, cituotoji frazė gal net į LKŽ kaip pavyzdys prie sudėstyti įrašytina.)