(278) Vėl apie viešmenį: street art ir grafomanija

Kalvarijų 49, netoli turgaus

Vaižganto ir Goštauto g-vių kampas, buv. ligoninės siena?

Perskaičius Troyaus pasipasakojimą, kaip gaudė solomoniukus ir kuo viskas jam baigės, galvoj ėmė klostytis šitas įrašas – įsijungė atmintis.
Prisiminiau Algio Ramanausko inicijuotą akciją „Pagauti Solomoną“, pinigų rinkimą pagaviko premijai ir kuo viskas baigės; apie tai esu svarstęs (žr. antrą įrašo dalį) ir nuomonė nepasikeitė.
Prisiminiau, regis, „G&G Sindikato“ personos Svaro inicijuotą ne pelno siekiančią organizaciją „Laikas keistis“, kurios veiklos pradžia sutapo su pabaiga.
Prisiminiau ir dailėtyrininko Virginijaus Kinčinaičio tinklaraštį „Mental Image“, kurį vaizduojamojo meno istorijos pažinimo tikslais sekdamas užfiksavau štai šitą sankaupą – „street art & graffiti Paris“. – Mano supratimu, užfiksuota tai, kas kūrybiška ir laikytina menu. Va todėl kairėj ir dešinėj įdėjau nutraukimus to, kas irgi (+/-), mano akim žiūrint, laikytina menu ir už ką, esu įsitikinęs, nereiktų grasint perlaužt ranką (prisimenat viešosios reklamos akciją su perlaužta ir kraujuojančia ranka, laikančia aerozolinių dažų flakonėlį, kurią rėmė ir Vilniaus savivaldybė ir, regis, policija?).
Kai kurie dalykai visai nieko, – manau, tokią išlygą gal padarys ir tagintojų, kuriuos vadinu parašininkais, nekentėjai à la Troy. (Jie, tagų rašytojai, būtent paraše ieško profesionalumo, stiliaus ir pan. apraiškų; žr. čia.) O mano akis pritraukia ne viešosios kaligrafijos (regis, pagarbus apibūdinimas?) pavyzdžiai, o su homo susiję piešiniai; turiu nutraukimų kolekciją, aišku, toli gražu ne išsamią, ir net buvo šmėkštelėjusi mintis viešint tokių atvaizdų galeriją, pavadinus „žmogai ir žmogos ar jų dalys ant sienų, tvorų ir pan.“, kaip medžiagą socioantropologijos studijoms.
Ir kokia paralelė susidėstė, apie tai besvarstant? Ogi:

• tagintojai/parašininkai – mėgėjai rašyt, kuriuos literatūros tyrinėtojai (ne)visada pagrįstai pavadina grafomanais (pradžioj baisiai keikė, o dabar, regis, pripažįsta kaip reiškinį, – kaip savaime suprantamą); [išimtis, kurią liudiju, – 209; tagai, peržengiantys saviraišką; socialūs pranešimai apie savo nuostatas];
• atvaizdų paišytojai (street artininkai) – rašytojai, kurių tekstai dažniau pavadinami menu, o ne grafomanija; įvairūs lygmenys.

Suprantu, komplikuota, bet gretint skirtingus menus man rodos prasminga (pvz.: Buračas ir Simonaitytė); tebūnie – hipotezė; plėtotė, tikslinimas – atskiro įrašo reikalas.