(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2012-03-01

(276) Užparaštė, xxx: apie knygų rengėją ir leidėją Vytautą Saulių

Rezignacinis prae scriptum: Kiek žmogus ketini padaryt prasmingų (= gerų?) darbų ir nepadarai, kiek mėgini nepri(si)šiukšlint, o pri(si)šiukšlini! Ir kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau ketintų, bet nepadarytų darbų; tuo [suvoki esąs] daugiau pri(si)šiukšlinęs [rezignacijos pabaiga].
Va iš dėželės su visokiais laiškais (vienos iš dėželių) ištraukiau lapą, daugiau kaip prieš dešimtmetį rašytą,  – 2000-12-12 laišką Alfonsui Nykai-Niliūnui (atsispausdinau 2 egz., vieną pasilikau). Prisistatęs kas esąs, ėmiau dėstyt:
Gal Jums teko girdėti, kad Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas baigia rengti Lietuvių literatūros enciklopediją. Ir manęs vieno kito straipsniuko paprašo. Ir va visai neseniai susigriebė, kad neblogai būtų įtraukus knygų rengėją ir leidėją Vytautą Saulių. Paprašė paieškoti duomenų ir parašyti (esą man ir derėtų, be to, esam gimę to paties mėnesio tą pačią dieną – svaresnį argumentą vargu ar besugalvotum). Kad toks buvo, žinojau jau seniai, ir jo leistų knygų esu skaitęs, žiūrėjęs (ir į vandenženklius prieš šviesą), čiupinėjęs, bet kai pradėjau kapstyti ieškodamas konkretesnių dalykų – beveik nieko neradau, išskyrus Leonardo Andriekaus vėluojantį lyg ir nekrologą Aiduose...
Straipsniuką atsisakiau rašyti (būtų tiek pat žinių, kiek yra rašinėly Knygotyros enciklopedijoj), bet ramybėj šios temos nenoriu palikti, o gal ji manęs nepalieka. Tada ir pagalvojau, kad reikia kreiptis į Jus – juk ir Jūsų porą knygų [Orfėjaus medį ir Balandžio vigiliją] Saulius išleido, vadinas, pažinojot.
Jeigu pavyktų tiksliau atkurti jo gyvenimo eigą (tarkim, gimęs Rygoj, o kur pradžios ir vidurinį mokslą ėjo, kur Lietuvoj gyveno, kada ir kokiam fakultete Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose mokėsi etc., etc.), apie jį kaip žmogų, kaip leidėją (jo santykius su autoriais), kaip bibliofilą (jo biblioteką) ką nors daugiau sužinoti – būtų galima ir straipsnį parašyti.
Tad ir kreipiuosi į Jus dvejopos talkos: gal galėtumėt apie Vytautą Saulių ką nors iš asmeninės patirties prisiminti? O kitas dalykas – gal prisimenat, kur buvo kas nors apie Saulių rašyta (jam gyvam esant ar jau po mirties)?
Jokio atsakymo į šį laišką nesulaukiau. „Žmogus, kuriam už viską labiau rūpėjo grožinio rašto estetinis spausdinimas“, liko nepaminėtas LLE. Mano kaltė. O gal kas galėtų pasirūpint padoria V.S. biobibliograma? Sauliuvienė buvo, gal ir Saulių Jr. (bent vienas/-a) yra? Gal juos galima rast ir dar ką nors sužinoti?
P.S. Subjektyvius pastebėjimus fiksuojantis žmogus visai neseniai klausė:
Norisi paklausti, kiekvieno, kuris rašo asmeninį tinklaraštį, nebūtinai kažkam labai plačiai, kad būtinai būtų masės gerbėjų, narciziškumo apraiškos ir susireikšminimo, to garbės troškimo ir t.t., koks rašymo tikslas? Kodėl ir iš kur tas poreikis rašyti? [etc.]
Atsakau: be kita ko, ir iš noro išpažint savo nuodėmes.

4 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. Tuoj Patį pasivysiu, du mėnesiai liko; tada galėsim steigt tinklaraštininkų klubą 50+ ;)

      Panaikinti
  2. O tai kur kaltė ir nuodėmė (kaip bibliškai skamba)? Pastangos tai buvo, o rezultatai, deja, ne visad nuo pastangų priklauso.

    V. Saulius yra enciklopediškai aprašytas biografiniame žinyne „JAV lietuviai“, išl. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, dviejų tomų, 2 t. – 2002 (taigi jau vėliau negu LLE).

    Mokėsi Panevėžio g-joj, VDU ir VU studijavo istoriją, klausė meno istorijos paskaitų (Galaunės). Po karo Romoj tęsė meno studijas, ten ir pradėjo leidybinę veiklą.

    Ir žmona aprašyta – socialinė darbuotoja, lietuvių bendruomenės aktyvistė. Jos ir nuotrauka yra.

    Gaila, kad LLE internete nėra atnaujinama ir savo informacija niekuo nesiskiria nuo popierinės, jau pasenusios, knygos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaltė kame? Per mažai stengiaus. Tada. O dabar, t.y. vakar, tik užfiksavau vieną buvusį epizodą, nieko papildomai nebetikslindamas, nieko nebeieškodamas.
      Dėl internetinės LLE versijos Jūs visiškai teisi; bėda ta, kad beveik niekas nenori grįžt prie lyg ir baigtų darbų – pildyt, tikslint, vis ko nors naujo nori imtis.
      P.S. O nuotaikų būna visokių, ypač pavasarį. :)

      Panaikinti