Ką daro sniegas? 263 įraše visaip apkomplimentinau Dainių Gintalą, šitam noris tą patį padaryt su Gyčiu Norvilu. Irgi talentingas: ir kaip poetas, ir kaip vertėjas (iš vokiečių), ir kaip paišų beigi nutraukimų autorius, ir ne tik – jau šį tą ir suvokęs:
[...] „iš esmės“, man regis, neegzistuoja, nepagaunamas. Yra tik detalės, trupiniai, fragmentai. (LM, 2003-02-03, p. 3)Ir sniego yra. Bet jis ne durys. Jis ne girgžda, kaip rašo G.N. ten pat, o gurgžda (iš po padų tikrai u, o ne i sklinda). Tuo ir skirias nuo durų ar langų, kurie niekad negurgžda. Dėl kuo tikslesnio žodžio – štai dėl ko net kumščius gniaužiant išties verta ginčytis.
Kilnojamojo kirvio poreikis. Iš vienos dailės galerijos kiton kilnojamo, nes Laima Kreivytė prisiekė:
[Eglės] Vertelkaitės parodoje buvo mergaitė su kirviu. [Vido] Poškaus – gydytojas su kirviu. Be kirvio šiais laikais – nė žingsnio. Prisiekiau, kad jei kitoje parodoje jo nerasiu, tai nieko ir nerašysiu. (7MD, 2012-02-03, p. 4)Ko nežinojau:
- bukučiai – vieninteliai, medžio kamienais žemyn galva straksėt gebantys (ačiū G.N.);
- Antanas Smetona, pasirodo, ir su Atatiurku susirašinėjo (ačiū Jolantai Zabarskaitei);
- praėjusio amžiaus pradžioj, o gal dar anksčiau „Baltimore senieji lietuviai emigrantai, neįstengdami pasistatyti savo bažnyčios, nusipirko žydų sinagogą ir joje meldėsi“ (ačiū Juozui Gailai; Draugas, 2012-01-14, p. 4; ar tai ne vienintelis toks atvejis?)
Gandai: Atatiurkas(tada dar Mustafa Kemalis) net Kaune buvo areštuoas, kai rūpinosi Lietuvoje pirkti turkams ginklus...
AtsakytiPanaikintiTurėtų ir šitai paaiškėt, nes: „G. Miškinienė Turkijos užsakymu rengia studiją turkų kalba apie Antano Smetonos ir Atatiurko susirašinėjimą, tikėkimės, pati išvers į lietuvių kalbą“ (cit. iš šios dienos LM).
PanaikintiVistik sakyčiau, kad protas atskiria esmę nuo smulkmenų. Kodėl pagailėjote Szymborskai(jos kūrybai) gero žodžio?
AtsakytiPanaikinti1) Dėl Szymborskos: jos eseistiką, manau, labai išaukštinau, o jos eilėraščiai manęs nekabina, ir tiek; meluot juk negražu, ypač prieš mirusį žmogų. 2) Protas tam ir yra, kad skirstytų, bet kad jo tie atrastieji ir esmėm pavadintieji dalykai dažniausiai tebūna fantomai; Šliogerio kai kuriom įžvalgom esu linkęs pritarti:)
PanaikintiWisława Szymborska
AtsakytiPanaikintiTrys keisčiausi žodžiai
Kai žodį Ateitis ištariu
praeitin pirmasis skiemuo jau nuslenka.
Kai žodį Tyla ištariu,
ją sugriaunu.
Kai žodį Niekas ištariu,
sukuriu kažką, kas nepriklauso jokiai būčiai.
Taip, ir teisinga, ir gražu, bet man jos poezija per daug racionali atrodo; nuosprūdžių, to, ką galima būtų pavadint siurrealybės proveržiu, trūksta. Skonio reikalas:)
PanaikintiČia toks stilius: pati poetė neįdomi, bet jei ant jos antkapio užkristų lapas ar jos nuotrauka užkristų už lentynos, tai jau būtų grožis:) Visas dėmesys plyšiams ir lapams.
AtsakytiPanaikintiKaip reakciją į kai kurį nors komentarą norėjos pacituoti Rimantą Kmitą (rašyta poetei dar gyvai esant; pirmoji publikacija 2005-ais Gintaro lašuos?):
Panaikintina ir kaip tu, szymborska,
po du litus
rinktiniai tavo žodžiai [jos Poezijos rinktinė, išleista 1998-ais, po kokių šešerių ar septynerių metų taip buvo nupiginta]
ne kam teįdomūs
ką gi veiki čia, senute,
su elegantišku savo skriblium
žvalgais po naujuosius laikus
ką galėtum jiems pasakyti?
sakai, kam tos kaukės,
jeigu nėra karnavalo
žinai, jiems patinka žmogiškas
žvilgsnis,
žmogiškumas, ypač kada
žurnaluose ir televizijose
juos jaudina familiarumas
netikėtose vietose
bet negi mudu imsime jaudinti
juos paperka asmeniškumas,
bet negi mes papirkinėsime
negi imsimės harmonizuoti
tarkime, pirkėjus ir
prekybininkus,
kurių neharmonizuoja net
rinktinių tavo žodžių kaina
poezija jiems būna per
sudėtinga, ir jie tada sako –
nesąmonė,
poezija jiems būna per daug
paprasta, ir jie tada sako –
čia ne poezija, o kažkokie
dienoraščiai
iš tiesų jiems ir nereikia jokios
poezijos
tai kur poezija? – klausia ir
klausia žurnalistai
sutrikusių poetų, nudūrusių akis
į žemę, neturinčių ką atsakyti
Ką norėjau šia citata pasakyt? Kad lietuvių poetams kai kurie lenkų poetai buvo/yra, sakykim, svarbūs, verti kreipinio; o atvirkščiai nežinau / negaliu pateikt pavyzdžių.
-vg- rašo: "Kad lietuvių poetams kai kurie lenkų poetai buvo/yra, sakykim, svarbūs, verti kreipinio; o atvirkščiai nežinau / negaliu pateikt pavyzdžių."
AtsakytiPanaikintiUžtat kokie ne poetų kreipimosi pavyzdžiai... Poeto A.Žukausko gimtinės paminklinis akmuo suniokotas ir (jubiliejus jau paminėtas) neatrodo, kad buvo atkurtas. O regis, lenkų poetai pirmieji turėjo savo valdžią judinti, kad atsiprašydami sutvarkytų viską...
Ir Gytis, ir bukutis - labai gamtiška, labai vientisa. Todėl tebūnie Gytis Bukutis. Arba - gytis bukutis. Pasiklausykime, juk skamba ir Dainius Bukutis (dainius bukutis). Bet Virginijus Bukutis ar Ričardas Bukutis jau rėžčioja ausiabūgnius.
AtsakytiPanaikintiGeležėlė
sniegas girgžda (žr.DLKŽ)
AtsakytiPanaikintigirgždėti, gìrgžda (gìrgždi K), -ėjo intr. Š; SD340, R223 išduoti suspaustą, nemalonų trynimosi (ppr. medžio su medžiu ar geležimi) garsą: Užvėrė tvarto girgždančias duris T.Tilv. Girgžda lova, šlapių lentų dirbta Varn. Batai išdidžiai girgždėjo P.Cvir. Girgžda ir čirpia po kojomis sniegas S.Nėr. Gìrgžda nauji batai einant J. Del ko tavo, svočiute, kamašiukai girgžda? (d.) Šn. Sniegas teip sušalęs, kad net gìrgžda, kai eini Srv. Gìrgžda svirtis Dkš. Jeigu langinės gìrgžda, tai bus oro atmaina Pn. Girgžda kai ratai netepti Sln. Einu per kiemą, varteliai girgžda JD221. Laiptai sunkiai girgždėjo po kojomis rš. Girgždėjo ir švilpė gluosniai nuo vėtros rš. Balsas girgždėjo kaip neteptas ratas P.Cvir. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius – nežvangės KlpD58. Svirnos durys girgždinčios KlvD129. Versi dureles negirgždėdama TDrIV65(Klt). ^ Girgždantis medis ilgiaus stovi (paliegęs ilgiau gyvena) M. Senas medis begirgžda (ilgai laikosi), jaunas triokšt ir nulūžo Lbv.
AtsakytiPanaikintiTaip, yra du pavyzdžiai su girgždančiu sniegu (Salomėjos Nėries ir iš Surviliškio), bet mano ausis girdi sniegą gurgždant, o ne girgždant, ir viskas. Plg. kad ir tokius pavyzdžius iš LKŽ, kur gurgždesio į girgždesį na niekaip nepakeisi: Šlapias stiklas, pirštu trinant, gùrgžda. Kinktai, batai nauji gùrgžda. Gerai išdirbtas kailis, rankose gniaužomas, gùrgžda. Nauji raitelių balnai visuomet gurgžda. Tai švariai rūbai išmazgoti, net gùrgždan. Turbūt švariai rankas nuplovei, kad trinant gùrgžda.
Taigi, nebent taip sutikčiau: kai kam sniegas gal ir girgžda:)
Čia kažkas panašaus kaip su gitaros brazdinimu ir brązginimu. Didžioji dauguma ją brazdina, nors brazdėti – tai bildėti, braižytis, krabždėti.
PanaikintiFonetinis žodžių panašumas ištirna reikšmių niuansus.
Dėl gitaros – manau, savikritiški žmonės sako, kad ją brazdina, teisybę sako:) O dėl to sniego – tai net juokingai elgtis ėmiau: vakar vakare kokį 100 metų ėjau šalia šaligatvio ir klausiaus ausis ištempęs – na, ur, o ne ir girdis...
PanaikintiGurgžda sniegas. Ir aš "tikrinau", namo grįždama, - g u r g ž d a.
AtsakytiPanaikintiTai bent kalbos rados! Gražu ir miela skaityti. Ir pačiam įsitraukti geidaujasi. Ale jau nėr ką kloti.
AtsakytiPanaikintiGeležėlė
su skoniu nepasiginčysi, bet man Šimborska – poetė Nr. 1 be konkurencijos(turiu omeny visus poetus, vyrus irgi). Ne be reikalo nekrologuose ji vadinama poezijos Mocartu. Nors minėta skaitinių knygelė - taip pat įspūdinga, būtent ją paskaitęs, perėjau ir prie šios nepakartojamos asmenybės eilėraščių.
AtsakytiPanaikintiTaip, taip, sutinku, su skoniu nepasiginčysi: vieniem nr. 1 – Mozartas, kitiem – Johnas Cage’as ir jo 4′33″:)
PanaikintiDar kartą dėl sniego garso. Trumpai perpasakojau šią nuostabią ginčelių istoriją Agnei Narušytei. Ši gi kaipmat išsprendė. Bet šį įrašą derėtų įforminti taip. Priėjo Agnė Narušytė (nors iš tikrųjų ji sėdėjo, bet ne mūsų reikalas) ir tarė: kai spūsteli trisdešimties laipsnių šaltis, sniegas cypčioja.
AtsakytiPanaikintiGeležėlė
Tiek jam ir telieka, kai balso stygos suledėja: -yp-, -yp-...
PanaikintiNorvilas atskleidė gilią filosofinę tiesą - esmės nėra, yra tik fragmentai: Wow! Ir dėl to buvo "apšauktas" talentingu. Klausykit, gal nebūkim infantilai ir baikim juokint žmones. O gal tai reiškia, kad iš 35 metų rašytojo (ir žmogaus) daugiau nieko ir nebegalima tikėtis, kaip tik tokių giliamintiškų mokyklinukiškų "ištarų"? Tada jau būtų labiau graudu, nei juokinga.
AtsakytiPanaikintiNa ką gi, pyktelėjęs Anonime, jei nesupratot ironijos (ir sykiu autoironijos) dėl tų esmių ir fragmentų, vargu ar ką galiu pakomentuot. Dėl G.N. talento, pritariu sau: „talentingas: ir kaip poetas, ir kaip vertėjas (iš vokiečių), ir kaip paišų beigi nutraukimų autorius“:) O dėl komentarų, na, nepatinka man karvutės Milkos liepiamoji retorika: „Išdrįskim būti švelnūs“, „[...] nebūkim infantilai ir baikim juokint žmones“ ir pan. Aišku, tai tik mano problema.
Panaikinti