O jei pamėgini ieškot: kunigaikštytė Gabrielė Radvilaitė? Tik bostoniškėj enciklopedijoj šiek tiek radau:
Tautų Sąjungos bendradarbė. Išsp. eilę straipsnių Tautų Sąjungos vaikų globos, tarptautinės sveikatos apsaugos ir kt. klausimais Moteryje ir Pasaulyje [1937, nr. 9, p. 2; 1938, nr.6, p. 11–12], N. Vaidilutėje, N. Romuvoje [nr. 190/191, 1934, 588–591].(Naujosios vaidilutės neperžiūrėjau.) Tepapildysiu dar tik jos atvaizdu iš Naujosios Romuvos (nr. 190/191, 1934, p. 588).
O juk galėtų kur nors būt rimta G.R. biograma lietuvių kalba. Galėtų.
[2012-02-28] Vakar paklausiau coll. S.D., gal ji ką daugiau žinanti apie kunigaikštytę. – A, čia gi Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės bendražygė.
Puoliau žiūrėt S.Č.-K. Raštų 5-ą tomą (Laiškai, 1906–1944). Yra Čiurlionienės 1932-10-04 laiškas Radvilaitei ir jos 1932-10-12 atsakymas (p. 284–286); p. 345 užfiksuotas G.R. adresas: rue Léon Gaud 5, Genève; paaiškinimas, kas buvo G.R., parengtas remiantis Valentino Gustainio liudijimu:
Ženevoje [1929 metais] S. Čiurlionienė labai greitai susidraugavo ir suartėjo su tuomet įtakinga [Tautų Sąjungos] Sekretoriato darbuotoja Gabriele Radvilaite, kurią tada gerbdavo ir pats Tautų Sąjungos generalinis sekretorius Sir Eric Drummond. Nors Gabrielė Radvilaitė, kuri tenai buvo tituluojama Princesse de Radziwill, lietuviškai nemokėjo, bet ji iš jaunystės laikų save laikė lietuvaite. Pamenu, dar gerokai prieš I-mąjį pasaulinį karą ji buvo padovanojusi labai stambią tūkstantinę sumą aukso rublių lietuviškai Marijampolės „Žiburio“ draugijos mergaičių progimnazijai, ir padėka jai už dovaną buvo paskelbta „Žiburio“ leidinyje prancūzų kalba, kur tarp kitko buvo rašoma „remercions de votre généreux don“. (Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus, 1991, p. 212)Ką gi, jau šis tas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą