 |
| Atvaizdas iš čia |
Toks Petras Stankevičius, vaikystėj giedojęs Vilniaus Katedros chore, mokęsis kunigaikščio Bogdano Oginskio globojamo orkestro mokykloj, trejetą metų studijavęs Maskvos konservatorijoj, po to pūtęs klarnetą Rietavo orkestre, o 1901-ais persikraustęs Rygon, be kita ko, praėjusio amžiaus pačioj pradžioj sukūrė savo melodiją Kudirkos Tautiškos giesmės tekstui – net tris variantus: solo su pianinu, 4 balsų mišriam ir 4 balsų vyrų chorams; išleido Rygoj Deubnerio natų knygynas (natas, deja, radau tik šitas, chorams skirtas).
Be Stankevičiaus, savas melodijas Himnui dar buvo sukomponavę Mikas Petrauskas ir Juozas Dryja-Visockis.
Va jei kas bent mėgėjiškai tas užmarštin nugrimzdusias melodijas paniūniuotų ir įkeltų virtualion erdvėn – o! bent man, tikrai labai įdomu būtų paklausyt.
P.S. Labai išsamią ir įdomią Tautiškos giesmės virsmo Himnu istoriją yra surašęs Vincas Maciūnas (žr. jo Rinktinius raštus, 2003, p. 580–601; storesnės knygos, viliuos, nebeteks redaguot), bet ten tik žodžiais fiksuojami įvykius, faktai, asmenvardžiai (be kitų, ir šitie jau minėti trys), jais operuojant kuriamas intriguojantis pasakojimas, bet apie melodijas nieko; dingojas, lyg kažkur būčiau skaitęs, esą Juozas Žilevičius ketinęs rašyt apie melodijas, bet tik tiek; deskripcijos (kai kurios) tikrai įdomios būna, bet norisi ir pačiam išgirst.
Labai įdomi informacija. Nežinojau. Ačiū. Ir man būtų įdomu išgirsti P.Stankevičiaus interpretuotą "Tautišką giesmę". Gal kokie koncervatorijos studentai to imtųsi?
AtsakytiPanaikintiOi, atsiprašau. pagalvojau, kad konservatorijos nebėra, pasižiūriu į savo "komentarą" ir plaukai - pasišiaušė dėl rikto. Štai ką reiškia rašyti pusakliam žmogui nežiūrint į klaviatūrą.
AtsakytiPanaikintiProjektukas, skirtas himnui, labai domintų.
Mielam pusakliam žmogui: iš manęs projektukų tikrai neverta tikėtis; jei kas imtųs, aišku, gražu būtų, bet ar ką tokie marginalūs dalykai bedomina, išskyrus vieną kitą, kuriems jau akinių reikia:)
AtsakytiPanaikintiIr pasigirsiu: išklausiau šitos melodijos komentarus net su pavyzdžiais (ačiū, Auste). Kas atminty liko: melodija „dramatiškesnė“ negu Kudirkos, labiau tinkanti prie raudono kilimo; bet: jei pagal tokią reiktų giedot, neišdrįsčiau – per sudėtinga; labai didelė tikimybė, kad nugiedočiau visai pro šalį.
Nors natas skaitau, jos labai neryškios, tai irgi atkreipiau dėmesį į grafinį vaizdą ir į kai kuriuos ženklus. Himno pradžia ff fanfarinė, tada staiga nutylama iki pp, žodžiai "iš praeities tavo sūnūs..." turėtų skambėti labai paslaptingai. Tada vėl giedama garsiai ir aukštai – sopranams prirašyta natų ant pridėtinių linijų, tai skamba nelabai gražiai, o dar negerai, kad žodžiai "ir žmonių gėrybei" giedami labai lenkišku ritmu.
AtsakytiPanaikintiNaujas posmas vėl prasideda ryžtingai, "ir šviesa, ir tiesa.." vėl girdis paslaptingai, tad neaišku, ar tikrai jos lydi mūs žingsnius, ar ne. O jau tada aukšta gaida užtraukiama "Tegul meeeilė Lietuvos...", o skambant žodžiams apie vienybę, ir vėl pasigirsta "tas nelaimingas mozūro ritmas, ir vėl pabaiga išraityta ir nelietuviška". (cituoju M.K.Č.)
Himnas dar turi ir kodą, kažkokį palinkėjimą, kurio neįžiūriu. Jis galėtų skambėti iškilmingomis progomis, bet giedoti tremtyje nelabai tiktų...
Superinis Austės komentaras :)
AtsakytiPanaikintiDar kartą: ačiū, Auste! Tikrai superinis komentaras.
AtsakytiPanaikinti