Na, pagriaudė – nutilo, kruša bemat ištirpo, tas debesis plaukė nuplaukė, kitas atplauks, ir viskas, ir nieko čia juk tokio.
Bet va išgirdęs griaustinį puoli prie lango: o! kaip aptemo; čiumpi fotoaparatą ir mėgini iš tarpdurio užfiksuot dar matomus ledukus – lyg tai būtų svarbu ne tik šią popietę, bet ir bent jau ryt. Juokinga, kai/jei pagalvoji.
Rimtai šnekant, išties juokingas dalykas tas gyvenimas (ir nereikia jokių patikslinimų, kaip antai: sub specie æternitatis).
(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2011-10-11
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
▼
2011
(104)
-
▼
spalio
(16)
- (215) Visiškai tarp kitko: apie kvapus (lyg medaus...
- (216) Visiškai tarp kitko: apie tai, kaip gelbstim...
- (217) Užparaštė, xxi: vėlyvojo sovietmečio Baudela...
- (104.3) Vilniaus vaizdai, vi (tęsinio tęsinys)
- (218) Visiškai tarp kitko: apie beprasmį norą fiks...
- (219) Rastinukai, xxii: Antano Smetonos raidinis p...
- (220) Užparaštė, xxii: vėl apie žodynus
- (221) Dėl juoko: ką pirkčiau šiandien, jei pinigų ...
- (222) Tarp kitko: apie asmenvardžių rašymą ir tarimą
- (223) Užparaštė, xxiii: apie eiliuotas tiesas
- (224) Tarp kitko: tikėtina, non omnis moriar?
- (196.1) Užparaštė, xvi: apie literatūros istoriją ...
- (169.1) Visiškai tarp kitko: garsaus karvedžio jub...
- (225) Iš popieryno, i: apie Bronių Radzevičių
- (226) Tarp kitko: kaip skambėtų šis Himno variantas?
- (227) Dėl juoko: Big Brother is watching me and you
-
▼
spalio
(16)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
Labai pazistamas jausmas :) Juk kiek gali fiksuot tuos nukritusius ar krentancius lapus, kiekvienais metais tas pats, bet vis tiek tik saule prasviecia pro debesis tuoj puolu fotografuot spalvas keiciancius lapus. Ir ne vien su lapais ar krusos ledukais ar dar kuo nors taip vyksta. Kartais sedi kavinej kokioj prie gatves ir matai pro sali einancius zmones, jiems greiciausiai tai kasdienybe, kaip ir kad man kiekviena diena vaziuojant i darba tuo paciu laiku sutinku tuos pacius automobilius ir kartais pagalvoji, kad reiktu pradet sveikintis su jais. Turejau minty fotografuot juos, bet sunkoka tuo paciu dar ir vairuot :)
AtsakytiPanaikintiCha, anksčiau, kai dar fotogalimybės nebuvo taip paplitę, juk būdavo - va, ledukus parodyčiau kokiam artimam žmogui, kuris darbe (kitame mieste ar dar kur) buvo ir nematė - betgi nėra kuo „nufotkinti“.
AtsakytiPanaikintiDabar turim galimybę kiaurą parą fotografuoti - ir kyla klausimas apie prasmę?
Tai - nebeturim, kam parodyti? :(
Scania, gal ir turim kam parodyt, bet ar interesas islikes ziuret?
AtsakytiPanaikintiČia apie betką ištiktųjų - galimybių begalė. Svarbu kas tas galimybes naudoja. Vienam ta ledukų foto šiaip dėl grožio, kitam vos ne grafomaniškas atitikmuo fotografijos, trečiam idėjinė iliustracija. Aišku,kaip žmogus keičiasi, taip ir turinys gali pakisti.
AtsakytiPanaikintiO man kirba mintis, kad fiksuot puoli iš tuštybės – fiksuodamas tarsi ir save fiksuoji, „įsiprasmini“, nors išties tai juk esi kaip tas ledukas. Ne apie jus, mielieji, apie savo gyvenimą taip manau:)
AtsakytiPanaikintiPavyzdys, kada tuštybė tampa patenkinta: fiksuoji – įvertina – o tas vertinimas dar ir pacituojamas mokslo darbų tęstiniam leidiny (žr. p. 71–72) – va ir paralelinė, scientistinė! – blogorama.lt:))) — Juoda autoironija, jei kas mėgintų manyt kitaip.
AtsakytiPanaikinti@-VG- o pats paskutinis sakinys, apie autoironiją - tai toks juodas liūdesys dėl komentatorių išprusimo... :D
AtsakytiPanaikintitaip, scania gti, pagavai antrąjį tuštybės laipsnį:)
AtsakytiPanaikinti