(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-05-29

(1087) Visiškai tarp kitko: apie vieną žodį

anašu, tas žodis kyla paviršiun, net į rašinių antraštes; tokia jau jo prigimtis, ne pirmiena jam.
Neseniai tinklaraštininkas Ričardas Savukynas įrašą, perspausdintą ir delfy.lt, pavadino „Bullshit bingo, padarykim dar daugiau bardako“; naujausiam, trečiam Naujojo Židinio-Aidų numery signataras, buvęs Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška laiško redaktoriui antraštę irgi anglišku žodžiu sustiprino – „Apie tiesą ir bullshit“, tekste paaiškindamas, ką turi omeny:
Kai sakau, kad melas užpildė pasaulį, o Lietuvą – kelis kartus labiau, kalbu ne vien apie sąmoningai skleidžiamą melą, kurio yra daug, pavyzdžiui, fake news pavidalu iš Rusijos televizijų. Yra kita melo rūšis, vadinama bullshit (š... malimas). Kai jo daug, reikia rimtų intelektinių pastangų surasti tiesą. O tokioms pastangoms dažniausiai nebėra laiko. Bullshit kalbėjimas yra tiek persmelkęs mūsų sąmonę, kad jis tampa kaip narkotikas. Keli sakiniai tiesos nebeįdomu, bullshit yra patogiau. (p. 7)
Perskaitęs pastraipą pasitikrinau, nes šiek tiek kita šito žodžio reikšmė galvoj buvo, nuo klaidinančių žinių, nuo melo tolokai. Oxfordo žodynas:
bullshit (vulgar slang) Stupid or untrue talk or writing; nonsense.
bullshitter (vulgar slang) A person who exaggerates or lies.
Urban dictionary, su pavyzdžiu:
bullshitting A writing technique in which the user bases an entire piece of writing, often an essay, around a single and often small, irrelevant and/or useless piece of information. Skilled Bullshitting will allow someone to write a full essay about nothing yet make it look as if they know what they are talking about and are answering the question.
What did you write for the essay at the end of that exam?" "I had no idea, I was Bullshitting my way through it
Bet gal ir nebūčiau ėmęsis šio įrašo, jei nebūt išplaukę atminties paviršiun tai, ką jau beveik prieš tuziną metų rašė žmogus, kurio visus tekstus stengiuos perskaityt, – Paulina Pukytė (be kita ko, pavydėtiną ironijos jausmą turinti):
[...] norėčiau žiniasklaidai papasakoti apie tai, kaip suprantu savo, kaip menininkės, vaidmenį. Bet negaliu. Nes kai tik manęs to paklausia, man pritrūksta žodžių. Tiksliau, vieno valstybinės kalbos žodžio. Nes noriu pasakyti, kad mano uždavinys yra kovoti su visose „civilizuotose“ visuomenėse giliai įsišaknijusiu reiškiniu, kuriam nusakyti geriausiai tinka anglų kalbos žodis „bullshiting“. Bėda ta, kad šio žodžio neįmanoma išversti į lietuvių kalbą. O jei ko negalima mūsų kalba įvardyti, vadinasi, to ir nėra? Labai pavojingas požiūris. Šis angliškas žodis reiškia nesąmones, kurias rimtais veidais mums kalba politikai, funkcionieriai, valdininkai, merai, verslininkai, dispečerės, administratorės, remonto meistrai, mados dizaineriai, žiniasklaida, o kitą kartą net ir filosofai. Gal jūs žinote, koks lietuvių kalbos žodis čia tiktų? O gal tiesiog reikėtų drąsiai sukurti naujadarą? Siūlykite variantus. Mes turime žūtbūt įvardyti šitą reiškinį. „Svaičiojimai“ netinka, nes svaičiojimai yra netyčinis nusikalbėjimas, o čia mes turime reikalą su tyčiniu, t.y. sąmoningu, nors gal ir iki galo neįsisąmonintu, nusikalbėjimu. „Tauškalai“ irgi netinka, nes tauškalai yra nekalti ir nepavojingi, ko apie mūsų aptariamąjį fenomeną pasakyti negalima. Rusų kalboje yra dar toks žodis „tufta“, jau šiek tiek tiksliau išreiškiantis minėtojo reiškinio pobūdį, bet jo viešai vartoti juk irgi negalime. Gal „šūdo malimas“? Tuomet reikėtų įviešinti žodį „šūdas“. Kalbininkai, na padarykite išimtį, nuolaidą, kompromisą su savimi. („Gyvenimo audinys, sąžinės tremtinys ir žodžio paieškos“, 7 meno dienos, 2006 IX 15, nr. 33, p. 11)
Tada norėjau sureaguot, kad kalbininkai šiuo atveju niekuo dėti, jie savo darbą padarė, bent jau leksikografai – žr. LKŽ t. XV, kur žodžiai su šaknim šūd- sudėti, ir vartosenos pavyzdžių yra, jei reikia, štai keli: Eina kaip šūdą perkandęs (nepatenkintas); Iš jo gaspadorius – kaip iš šūdo cviekas (prastas); Aklai varnai ir šūdas mėsa; Skirkitės, šapai, šūdas plaukia! (pasitraukit, menkystos, dar didesnis menkysta eina); Padarei tik šūdui grabelį (prastai, nevykusiai). Tiesa, to, kuris geriausiai tiktų, – šūdmalystė – žodyne nėr, bet jei yr gražbylystė, tai nesunku ir pačiam pasidaryt .
Post-truth laikai, fake news  – palygint nauji žodžių junginiai, galima ir angliškus terminus vartot, jei manai, kad siūlomi lietuviški atitikmenys netikę, o dėl trečiojo – tai tik lietuviškai reiktų sakyt ir rašyt, nebent angliškas žodis bekvapis atrodytų, o lietuviškas baisiai smirdėtų.
Pasakymas „Nemalk šūdo!“ seniai yra, ir jei kame problema, tai ne lietuvių kalboje, o mūsyse. Skonėtis tuo žodžiu ar posakiu, kaip elgias vaikai, kokį „negražų“ žodį ar keiksmažodį išmokę, nerimta būtų, bet supykus pasakyt tiesiai šviesiai – jokių problemų.
(Tuolab kad kalbos politikos vadovo kėdėj sėdintis Audrys Antanaitis ką tik paprotino: „tik lietuviškai mes galėsime pasakyti, kad mums rūpi mūsų Tauta“; o jei be ironijos, liūdnoka skaityt tokią savigyrą ir pūtimą į vieną dūdą.)

8 komentarai:

  1. Įdomu, kokios formos žodžio šūdas įviešinimas ją būtų užganėdinęs? VLKK nutarimas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežinau. — Manau, tai sociolingvistinė problema, labiau socio-; manymas, kad kai kurių žodžių negalima viešai vartot net jei jų reikia; todėl ir keikiamės dažniausiai ne lietuviškai; jei ne lietuviškai – tai tarsi nesikeikiam; ir lietuviškai galima labai stipriai pasakyt, bet prireikus ar sutrinkam, ar koks galas atsitinka, – nežinau.

      Panaikinti
  2. KRALIKŲ VARYMAS Į GALVAS
    Apšikit muni iki ausų, bat junginys „šūdą malti“ man kvepia „knyginio žodžio“ (žodynininkų terminas) kvapeliu. Visokiausiems tauškėjimo ir nusišnekėjimo atvejams mūsų kaimiečiai yra prigalvoję daugel žodžių (amaliuoti, vograuti, pliurpti, plepėti, postringauti, tauzyti – niektauza, skiesti, taukšti...) Bet sintetinio, nukalto „šūdą malti“ prasmę labiausiai atitiktų žodis „triesti“. Didžiajame LKŽ trečioji jo reikšmė tokia: „tuščiai, niekus plepėti“. Ir pavyzdžiai: Triedžia triedžia ir nieko gero nepasako. Kokia čia jo kalba – tik triedžia triedžia kaip skystas. Kalbėjai kalbėjai ir ant galo nutriedei. Ir kiti.
    Beje, knygoje „PLĖŠIKŲ VADAS“ atkreipiau dėmesį į tokį sakinį: „Ir su savo tokiais išvadžiojimais neįvarysi mums kralikų į galvą, nemanyk!...“

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei kvepia, tai juk gerai? Jazminai kvepia, o ievos smirda, tai pirmuosius tesinori uostyt (jau žydi). Jei smirdėtų knyginis žodis, tada gal ir reiktų ieškot kito.
      Rimčiau šnekant, gal tas pasakymas ir knyginis, bet, manyčiau, tinkamiausias. Na nebesam kaimo bernai ir mergos, geriausiu atveju keturis skyrius baigę, vieną kitą ir storėlesnę knygelę perskaitę, tai gal ir kalba nebe tokia liaudiška.
      Atsimenu (apytikriai), ką, regis, Būga prieš amžių rašė: esą nė vienas gyvosios kalbos vartotojas nepasakys: dienraštis „Viltis“, tik: „Vilties“ dienraštis; pirmąjį junginį bene laikraštiniu pavadino, žodžiu, tik kilmininką vartot reiktų; o dabar konstrukcija su vardininku – pagrindinė.
      Priklauso nuo situacijos, nuo pasirinkto stiliaus; mano ausiai ir akiai tas triesti per daug senobiškas, toks treinizmas (Pranas Treinys labai savo kalbą liaudina; kartą Alvydas Šlepikas recenzijoj užsiminė, kad tokia kalba jam nelabai, tai buvo didžiai pasipiktinta – esą Šlepikas prieš turtingą kalbą burnoja), vyžos visai vietoj, kai skamba skamba kankliai, bet į teatrą su tokiu apavu, bent aš, neičiau.

      Panaikinti
  3. Dar yra toks miesto slengo žodis pliurpologija, kuri gerai atitinka šūdmalystę, bet va pliurpti turi jau kitą prasmę, nei šūdą malti, bent mano nosiai kitaip kvepia. Niektauza irgi visai tinka, bet tauzyti kažkaip jau numiręs, man rodos, beveik niekada nevartoju. Skiedalai ir skiesti visai tinka, "ką čia skiedi" vartojamas jaunimo (bent jau buvo), bet gal per "minkštas" - šūdas kiečiau skamba :).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pliurpalai, skiedalai ir pan. – išties per minkšti, per skysti (Prano siūlytą triesti prisiminus) žodžiai; į tokias kalbas gali ir ranka numot, o šūdmalystė nervina.

      Panaikinti
  4. Laimantas Jonušys2018-06-02 11:22

    Jeigu Lietuvos žinių vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas „šūdmalystę“ pavartojo savo paties straipsnio antraštėje (V.31), tai drąsiai gali ir kiti nesigėdyti.
    O šiaip bullshitting kartais gal galima vadinti mulkinimu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na va, ir pabiro. Vytautas Landsbergis, reaguodamas į Januškos laišką NŽ-A redaktoriui (skaičiau irgi Lietuvos žiniose, lžiniose.lt paskelbta VI 1): „Ginkime savo kalbą, nevartokime tokių svetimybių kaip bulšitas. Siūlau visais analogiškais atvejais kalbėti vardijamai ir sakyti: šūdmala.“
      Vis dėlto: šūdmala – bullshitter, tas, kas užsiima šūdmalyste, plg. niektauza, valkata ir pan.
      Dėl mulkinimo, taip, kartais galima ir šituo žodžiu pasitenkint; situacija viską lemia.

      Panaikinti