(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-05-05

(1078) Visiškai tarp kitko: trupiniai Dalios Grinkevičiūtės bibliografijai

( — — 2009-ų gruodį Italijoj išėjo I lituani al Mar di Laptev: L’inferno di ghiaccio nei lager comunisti (vertė Ieva Musteikytė), 2014-ų gruodį Vokietijoj Aber der Himmel – grandios (vertė Vytenė Muschick; 2016 XI 2-as leidimas), 2017-ų balandį Prancūzijoj Prisonnière de l’île glacée de Trofimovsk: Mémoire d’une déportée dans l’enfer des camps sibériens (vertė Jūratė Terleckaitė); po gero mėnesio Jungtinėj Karalystėj pasirodys Shadows on the Tudra (vertė prof. Delija J. Valiukėnaitė; 2002-ais išleistas Izoldos Geniušienės vertimas A Stolen Youth, a Stolen Homeland). Naujo vertimo anotacijos pirmas sakinys: „An extraordinary piece of international survival literature, joining the likes of Primo Levi and Anne Frank.“ Gal kam ir apmaudu, bet DalG-ės atsiminimai, o ne Balio Sruogos Dievų miškas sklinda po pasaulį; ir ne tik todėl, kad Sruogos knyga per stora, manyčiau, ir dėl to, kad jo sarkazmas, gal stipriausiai veikiantis skaitant, išvertus į kitą kalbą nublanksta ar visai išnyksta. — — )

Kalbant apie DalG-ės atsiminimų publikacijas, dažniausiai būna taip: paminimi 1979-i, kai trumpieji, rašyti 1976-ų liepą, dar patrumpinus buvo paskelbti rusiškai tamizdate Paryžiuj, ir – strykt į 1988-us, kai V 28 Literatūroj ir mene pasirodė Justino Marcinkevičiaus rašinys „Reabilituota – 1970 metais“, o Pergalėj, nr. 8, atsiminimai, Kazio Sajos pavadinti „Lietuviai prie Laptevų jūros“.
1053 įrašo pabaigoj užfiksavau pirmosios publikacijos bibliografinę nuorodą:
„Литовские ссыльные в Якутии (Отрывок из автобиографических записок)“, Память, kn. 2; Maskva, 1977, perleidimas: Paryžius: YMCA-Press, 1979, p. 555–566 + kriptonimu M.И. pasirašiusios Larisos Bogoraz lydimasis leidėjų žodis, p. 566–567. Kas dar pasakytina apie šią publikaciją: (a) kaip rašo Vytenė Saunoriūtė-Muschick, rusų disidentams Maskvoj atsiminimus perdavė ne pati DalG, o jos pusbrolis dailininkas Vitalijus Stacinskis (1928–2010; nuo 1978 III gyvenęs Paryžiuj); (b) iš leidėjų žodžio aišku, kad atsiminimai buvo rašyti rusiškai: ar kas lygino lietuviškus ir rusiškus? ar DalG pati išvertė jau turimus lietuviškus į rusų kalbą, ar tiesiog parašė rusiškai, ir šis tekstas galbūt vadintinas trumpųjų atsiminimų variantu, o ne vertimu; (c) iš ten pat žinoma, ir paantraštė nurodo, kad paskelbtas buvo ne visas gautasis tekstas: didžioji dalis, tai, kas susiję su tremtim, o kas susiję du „dabartiniais vargais“ – praleista.
1981-ais laisvajam pasauly buvo minimas Birželio trėmimų 40-metis. Tais metais DalG atsiminimų pirmąkart paskelbta ir lietuviškai:
„Lietuviai tremtiniai Jakutijoje: ištrauka iš autobiografinių užrašų“, Draugo šeštadieninis priedas, 1981 I 17, p. 2, 3; I 24, p. 2–4; išversta viskas, kas skelbta rusiškai; Redakcijos pastaboj prieš publikaciją, be kita ko, rašoma:
Apie rašinio autorę Dalią Grinkevičiūtę, buvusią Laukuvos bažnytkaimio gydytoją, mums žinoma tik tiek, kiek ji pati apie save pasakoja, ir kiek savo baigminiame prieraše informuoja leidėjai. Lietuvių pogrindžio spaudoje jos pavardės neradome. Gal apie ją yra girdėjęs kas nors iš Vakaruose gyvenančių tautiečių?
Nors pastaruoju metu yra jau nemažai gyvų liudijimų apie lietuvių tremtinių kančias Sibire, Dalios Grinkevičiūtės užrašai savo tikslumu ir klaikumu turbūt pranoksta visus kitus.
Nurodyta, kad užrašų ištrauką išvertė Paulius Vaduvis; spėtina, kad tai slapyvardis; klausiau poros žmonių, tuolaik gyvenusių laisvajam pasauly (Elenos Bradūnaitės ir prof. Mildos Danytės), deja, nežino; jei reiktų spėt, kaip vieną kandidatų siūlyčiau Draugo šeštadieninio priedo redaktoriaus Kazio Bradūno bičiulį Paulių Jurkų, gimusį Žemaičių Kalvarijoj, sovietmečiu vadintoj Varduva; nors šis spėjimas grynai galvinis, niekuo neparemtas.
Tai, kas skelbta Drauge, buvo įdėta ir 1981-ais išleiston knygon Lietuviai Sibire = Lithuanians in Siberia (su įžanga anglų kalba, parengė kun. Juozas Prunskis).
Tais pačiais metais atskiru leidiniu pasirodė vertimas į anglų kalbą:
Frozen Inferno, translated from Russian to Lithuanian by Paulius Vaduvis, translated from Lithuanian to English by Milda Danys; įvado vietoj – ištrauka iš Encyclopedia Lituanica apie Birželio trėmimus, Brooklyn, NY: Lithuanian Catholic Religious Aid, 1981, 15 p. — Kanadoj tuolaik gyvenusi Milda Danytė 2018 IV 26 el. laiške prisiminė, kad išversti jos paprašęs tėvas inž. Juozas Danys (1914–2005) [apie jį galima pasiskaityt Algimanto Nako straipsnį Mokslo Lietuvoj: I dalis, II dalis, III dalis], ir finansiškai atsilyginęs dukrai už darbą. Knygelė, kaip galima suprasti iš pristatymo Aiduose, buvo dovanojama; kaina – laisva auka. (2-as brošiūros leidimas pasirodė Tasmanijoj 1988-ais.)
— Šiuos bibliografinius duomenis surankiojau remdamasis Tomo Venclovos rašiniu „Apie viešumą ir pusiau viešumą“, pasirodžiusiu 1988 VII 16 Draugo priedo Kertinėj paraštėj kaip reakcija į minėtą JustM rašinį Literatūroj ir mene. Paliudyta, kad DalG apie publikacijas žinojusi, kad net padėkojusi ir prašiusi atsiųst vaistų, ir tai buvę padaryta. (Ar 1981-ais DalG-ės atsiminimų ištrauka buvo išversta ir į ispanų kalbą, kaip spėja TomV, nepavyko išsiaiškint; gal greičiausiai nebuvo.)

2 komentarai:

  1. „Dievų miškas" jau anksčiau pasklido po pasaulį. Nežinia, nublanko sarkazmas ar ne, bet jis išverstas į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, latvių, estų, rusų, čekų, bulgarų kalbas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Galvojant apie sklaidą svarbu ne tik tai, į kokias kalbas kūrinys išverstas; svarbu, kartais gal net svarbiau, kur vertimas išleistas, kas išleido, kokias galimybes platint knygą turėjo/turi leidykla. Forest of the Gods – abu leidimai išėjo Vilniuj; La forêt des Dieux, verstas iš rusų, išleistas Maskvoj; Der Wald der Götter – ne Vokietijoj, o Šveicarijoj, be to, BaltArt-Verlag tikrai ne iš didesniųjų; El bosque de los dioses Maskvoj ir Buenos Airėse (deja, ne Ispanijoj); latviai Sruogos požiūriu į bendrataučius konclagery nelabai susižavėjo, kaip galima suprast iš Vigmanto Butkaus tyrimų. Surašiau tik pirmus į galvą atėjusius faktus; Dievų miško recepcijos įv. kultūrose, regis, nuosekliau nieks netyrinėjo.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
tinklaraštis št apie št įvertintas Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)