(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2016-09-23

(896) Visiškai tarp kitko: ir sinagogas drausta viešai prisimint sovietmečiu, bent jau iki 1963-ių

(Šįryt iš atminties iškilo tokia istorija, netiesiogiai susijusi su Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.)
1963-iais išėjo Atsiminimai apie A. Vienuolį (redakcinė komisija: Antanas Venclova (pirm.), Mykolas Sluckis [įžangos autorius], Juozas Stonys). Parašė atsiminimų ir anykštėnė Bronė Buivydaitė (baigė 1962-04-07). Tekstas buvo suredaguotas, bet knygon nepapuolė (nežinau tiksliai kodėl; greičiausiai ne dėl to, kas liko „sutvarkius“ atsiminimus; matyt, kitos priežastys lėmė).
Išbraukti epizodai, kaip Vienuolis ją merginęs, net tekėt už jo siūlęs, paminėjimas, kad LTSR AT deputatas Anykščiuos užsukdavęs ne tik į vykdomąjį ar partijos komitetą, bet ir saugumo būstinėn, kad jam labai nepatikęs patarėjas tvarkant Puodžiūnkiemį Gurvičius ir kt., – viskas suprantama, tai tuolaik neminėtini dalykai.
Bet išbraukta ir kitkas (kadangi išbraukta buvo žaliu rašalu, tai išbrauktasis tekstas citatose tamsiai žalias). – Išcenzūruoti Anykščių senamiesčio prisiminimai. Iš skirsnelio „Pirma pažintis“:
Perėję turgaus aikštę (dabar miesto sodas), pasukome Liudiškių gatvelės link. Čia prasidėjo sinagogų rajonas – vienoje vietoje stūksojo, gerai neprisimenu, 6 ar 8 sinagogos. Jų languose irgi žaidė mėnulis.
Iš skirsnelio „Per Velykų <vienas> atostogas“:
Vos perėjau per lieptą, susitikau Vienuolį.
– Maniau, kad jau nebeateisite, ėjau pasitikti, – pasakė.
Buvo penktadienio vakaras, tai sinagogų rajone didelis šventiškas judėjimas. Vieni žydai ėjo į sinagogą, kiti namo ir visi po pažastimi su išsipūtusiais, maldos reikmenų prikimštais portfeliais. Ėjo ir senos žydės didelėmis skaromis apsigaubusios su storomis maldaknygėmis rankose.
Čia buvo šviesu kaip dieną: visų sinagogų langai tvieskė šviesomis, viduje degė šimtai žvakių. Pro langus girdėjosi besimeldžiančių žydų balsų gaudesys. Iš vienos sinagogos sklido aukštas virpantis kantoriaus balsas.
Galvoju, ar buvo kaip nors kokiu nors būdu suformuluotas šitas reikalavimas braukt žydus ir jų sinagogas iš prisimenamų prieškario Lietuvos vaizdų; iki kada jis galiojo? Nežinau.

2 komentarai:

  1. Spėjimas.
    Gal žydai čia nieko dėti, o braukta ateistiniais sumetimais ir būtų buvę išbraukta lygiai taip pat, jei buvusi aprašyta šventiška nuotaika bažnyčioje ar cerkvėje? Mat skaitau dabar Putinaitės „Nugenėtą pušį“, tai taip ir atrodo.

    6 ar 8 sinagogos vienoj vietoj? Sinagogų rajonas? Čia tikrai taip buvo Anykščiuose?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gal ir niekuo dėti, gal; gaila, per daug slapstėsi susitikinėdami Buivydaitė su Vienuoliu, niekur nerašo, kad susitiko prie bažnyčios; jei ir bažnyčios vaizdas su žmonėm, besirenkančiais į pamaldas ar besiskirstančiais po jų, būt išbrauktas, tai tada būtų galima sakyt, kad žydai čia niekuo dėti. Nors gal vis dėlto dėti? Anykščiuos buvo šešios sinagogas ir vieni maldos namai, – ir liko tušti pastatai, kuriuos imta naudot visai pagal kitą paskirtį; vis dėlto tai kas kita negu bažnyčios, kurių dauguma vis dėlto stovėjo kaip stovėjusios ir nepaverstos sandėliais ar kino teatrais; bent jau Anykščių bažnyčios toks likimas neištiko.
    Reiktų patyrinėt daugiau tuo pat laiku redaguotų atsiminimų, nebūtinai apie Vienuolį, ir greičiausiai galima būtų atsakyt į kylantį klausimą.

    AtsakytiPanaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)